Vaistinė gelsvė

0
+1 -1
1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinė gelsvė (lotyniškai Levisticum officinale) – tai salierinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 200 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Gelsvė turi rusvos spalvos, trumpą ir storą šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, tuščiaviduris, apvalus, viršūnėje išsišakojantis stiebas. Augalo lapai tamsiai žali viršutinėje pusėje ir šviesiai žali apatinėje, ovalios, kiaušinio formos, dantytais krašteliais, turi makštis ir yra plunksniški (apatiniai du kartus, o viršutiniai vieną). Augalo žiedai yra geltonos arba balkšvos spalvos, nedidukai, turi 5 vainiklapius, o jų taurelė ir mezginė suaugusios tarpusavyje. Žiedai telkiasi į skėčio pavidalo žiedynus. Gelsvės vaisius – kelių milimetrų ilgio, rudas ir briaunuotas. Kai subręsta, suskyla į dvi dalis, talpinančias po vieną sėklą. Augalas žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Vaistinė gelsvė yra auginama soduose (mėgsta gausiai azotu patręštą dirvožemį) arba sulaukėjusi auga natūraliai gamtoje. Ji nėra dažnas augalas Lietuvoje.

Veikliosios vaistinės gelsvės medžiagos: rauginės medžiagos, eterinis aliejus, riebalai, cukrus, mineralinės medžiagos, pektinai, krakmolas, organinės rūgštys (valerijonų, šventagaršvių, obuolių), sakai, vitaminas C.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti vaistinė gelsvė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (gerina žarnų peristaltiką, aktyvina virškinimo procesus), kvėpavimo sistemos ligoms (skystina bronchų sekretą ir palengvina atsikosėjimą), inkstų ir šlapimo sistemos ligoms (skatina šlapimo išsiskyrimą), širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, kai kurioms odos ligoms gydyti (naikina pigmentines dėmes, spartina žaizdų gijimą ir skatina odos regeneracinius procesus).

Vaistinės gelsvės preparatų nerekomenduojama vartoti moterims, kurioms kraujuoja iš gimdos, nėščiosioms ir asmenims, turintiems hemorojų.

Vaistinė gelsvė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkami vaistinės gelsvės šakniastiebiai ir kasamos šaknys (rekomenduojama rudenį arba ankstyvą pavasarį). Surinkti šakniastiebiai ir šaknys turi būti nuvalomi, nuplaunami po vėsiu vandeniu ir susmulkinami. Džiovinti patariama sukabinus ant virvučių gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 30 laipsnių Celsijaus. Sudžiovintas gelsves laikyti sandariuose induose, nuo drėgmės apsaugotoje patalpoje. Galiojimo laikas nuo sudžiovinimo – 2 metai.

Vaistinės gelsvės nuoviro paruošimas: keturiomis stiklinėmis vandens užpilti 15 gramų džiovintų susmulkintų gelsvės šaknų ir šakniastiebių, pavirti 15 minučių, palaikyti 6 valandas ir nukošti. Nuovirą patariama vartoti kelis kartus per dieną, po vieną valgomąjį šaukštą, pusvalandį prieš valgį.

Susiję straipsniai

Skaityti komentarus (1)

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *