Paprastasis raudonėlis

+2
+2 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastasis raudonėlis (lotyniškai Origanum vulgare) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 50 centimetrų galintis užaugti žolinis, dekoratyvinis augalas. Raudonėlio stiebas vertikalus, stačias, gausiai šakotas, rausvos spalvos, apvalus, padengtas smulkiais plaukeliais. Lapai žali, neilgais koteliais, ovalūs (primena kiaušinį), turi lygius kraštelius, tačiau kai kurie gali būti ir smulkiai dantytais. Augalo žiedai rausvai violetiniai, telkiasi pačioje viršūnėje, žiedynai primena skėčio pavidalą. Vaisius – nedidelis riešutėlis. Raudonėlis žydi vasarą, birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje raudonėlis auga natūraliai, tačiau nėra dažnai paplitęs. Jis mėgsta derlingas ir sausas dirvas, saulėtas vietas, todėl gali būti aptinkamas šlaituose, pamiškėse, miškų aikštelėse.

Veikliosios paprastojo raudonėlio medžiagos: rauginės medžiagos, vitaminas C, mineralinės medžiagos, tricikliai sekviterpenai, eteriniai aliejai (iš karvakrolio ir timolio), geranilacetatas.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis raudonėlis naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (gerina virškinimą, minkština išmatas, aktyvina žarnyno veiklą, skatina virškinimo sultis išskiriančių liaukų veiklą, tulžies išsiskyrimą). Raudonėlis pasižymi šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, todėl tinkamas karščiuojant, sergant šlapimo takų ligomis. Taip pat padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, pasižymi uždegimus slopinančiu, raminančiu poveikiu, malšina skausmus, gydo nemigą ir padidėjusį dirglumą, tinkamas odos ligoms gydyti (egzemai, bėrimams).

Raudonėlių preparatus draudžiama naudoti nėščioms moterims.

Paprastasis raudonėlis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkama ant žemės auganti augalo dalis, maždaug 20–30 centimetrų aukštyje. Raudonėlį rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose, tam puikiai tinka specialios džiovyklės. Optimali džiovinimo temperatūra 35–40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintas raudonėlis būna kartaus, nemalonaus skonio, skleidžia stiprų kvapą. Tinkamai paruošta ir laikoma žaliava galioja 1 metus.

Raudonėlių užpilo paruošimas: į termosą stikline verdančio vandens užpilti 15 gramų džiovintų ir smulkintų raudonėlių. Tokį užpilą vartoti kelis kartus per dieną, po porą valgomųjų šaukštų.

Raudonėlių aliejaus gaminimas: pusę litro saulėgrąžų aliejaus užpilti ant žiupsnio smulkintų džiovintų raudonėlių, palaikyti pusę paros ir nukošti. Toks aliejus gerina virškinimo procesus, tinka skalauti burną (malšina skausmą), aliejumi galima paskaninti įvairius patiekalus.

Raudonėlių antpilo gaminimas: litru verdančio vandens užpilti 20 gramų džiovintos žaliavos, palaikyti 10 minučių ir nukošti. Gerti po puodelį prieš kiekvieną valgymą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *