Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti dideliu karščiavimu, sausu kosuliu, galvos ir raumenų skausmu, silpnumu. Gripui būdinga labai staigi pradžia. Po kelių dienų pradeda reikštis peršalimo požymiai: paburksta kvėpavimo takų gleivinė, užgula nosį, skauda gerklę. Gripas pavojingas tuo, jog gali sukelti sunkių komplikacijų. Net ir šiandieniniame pasaulyje daug žmonių kasmet miršta nuo gripo. Šią ligą sukelia virusas, priklausantis Orthomyxoviridae šeimai. Dabar žinomi trys gripo viruso tipai: A, B ir C. Skirtingi tipai yra pavojingi skirtingiems gyvūnams, tačiau juos vienija tai, jog jie visi pavojingi žmogui. Žmonių A tipo gripo virusas gali sukelti epidemijas ir pandemijas. B tipo virusas sukelia tik epidemijas. O C tipo virusas sukelia tik pavienius susirgimus. Gripo virusai plinta oro-lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad sergantis žmogus, kosėdamas ar čiaudėdamas, į aplinką paskleidžia gripo sukėlėją. Tiesa, jis gali apkrėsti kitus asmenis dar prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos požymiams, sirgdamas, ir sveikimo periodu. Esant epidemijai, sveiki žmonės gali tapti viruso nešiotojais. Taigi virusas patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Nusėdęs ant šių takų gleivinės ima daugintis gleivinę dengiančių epitelinių ląstelių viduje. Šios ląstelės pažeidžiamos. Tai turi dvi pasekmes. Pirma, gleivinė tampa neatspari kitiems mikroorganizmams, galintiems sukelti rimtų komplikacijų. Antra, pradeda gamintis įvairios medžiagos, dėl kurių ima kilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą. Sergamumui gripu yra būdingas sezoniškumas. Susirgimų paprastai padaugėja rudenį ir žiemą.
Gripas
Gripas. Simptomai
Liga prasideda labai ūmiai. Pirmiausia ligonį ima krėsti šaltkrėtis, kyla temperatūra (apie 38-39°C), ima skaudėti galvą, „laužyti“ kaulus, skaudėti raumenis, kamuoja nuovargis, silpnumas, sausas kosulys. Ligoniai dažnai skundžiasi akių skausmu, ypač jas sukant į šonus. Akys ir ryklės gleivinė būna paraudusi. Labai retai galimi tokie simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Šie požymiai dažnesni vaikams iki 5 metų. Po kelių dienų nuo šių simptomų atsiradimo paprastai atsiranda peršalimo požymių: sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas.
Gripas. Ligos eiga
Gripo inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 24-72 valandas. Tada pasireiškia pirmieji simptomai. Dar po 2-3 dienų atsiranda peršalimo požymių. Paprastai gripu sergama 5-6 dienas. Dar kelias savaites po to, kai praeina karščiavimas, žmogų gali varginti kosulys ir nuovargis. Epidemijų metu, gripas neretai komplikuojasi kitais, dažniausiai bakteriniais susirgimais. Dažniausiai tai būna plaučių uždegimas, sinusitas, bronchitas, vaikams neretai prasideda pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Pandemijų metu dažniausia gripo komplikacija yra gripinis plaučių uždegimas. Ji prasideda 2-5 ligos dieną ir gali baigtis mirtimi. Širdies raumens, širdiplėvės, smegenų dangalų ir kiti uždegimai yra retesnės gripo komplikacijos. Apskritai gripas dažniau komplikuojasi mažiems vaikams arba vyresnio amžiaus asmenims, taip pat žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis arba turintiems silpną imunitetą.
Gripas. Diagnostika
Gripą nesunku diagnozuoti išsamiai apklausus ir apžiūrėjus pacientą, nes ligos eiga bei simptomai gana tipiški. Ypač lengva diagnozuoti yra epidemijų metu. Kartais diagnostikoje praverčia laboratoriniai tyrimai: ieškoma ligos sukėlėjo, arba tiriamas imuninis atsakas.
Gripas. Gydymas
Gydydamas gripą gydytojas parenka antivirusinius vaistus. Sergant šia infekcija rekomenduojama vartoti daug skysčių. Jei pacientas labai silpnas, į veną lašinami elektrolitai, gliukozės tirpalai. Dažnai praverčia simptominis gydymas. Galima skirti vaistų nuo karščiavimo, nuo skausmo, kosulį slopinančių arba atsikosėjimą lengvinančių vaistų.
Gripas. Profilaktika
Pagrindinės gripo profilaktikos priemonės yra saugojimasis nuo infekcijos ir vakcinacija. Gripo sezono metu (rudenį-žiemą), ypač esant epidemijai, rekomenduojama nesilankyti masinio lankymo vietose (dideliuose renginiuose ir pan.), vengti lankyti gripu sergančius asmenis, reikia dažnai vėdinti patalpas, grūdinti organizmą, rūpintis visaverte mityba. Asmenis, priklausančius rizikos grupėms (vaikus ir vyresnius asmenis, nėščias moteris, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis ir kt.), ir bendraujančius su šiais asmenimis, rekomenduojama kasmet skiepyti nuo gripo. Gripo virusas linkęs mutuoti, keistis, tad kasmet reikalinga kita vakcina. Paprastai skiepijamasi spalio-lapkričio mėnesį. Imunitetas susidaro per dvi savaites. Kontaktavus su sergančiu žmogumi, profilaktiškai galima išgerti antivirusinių vaistų.
Kita informacija
Lietuvoje gripo epidemijos skelbiamos praktiškai kasmet. Apie trečdalį registruotų kvėpavimo takų susirgimų sudaro gripas.
Lithuanian