Opinis kolitas

Tai lėtinis procesas, kurio simptomai atsiranda pamažu. Ligos požymiai varijuoja, priklauso nuo uždegimo sunkumo ir intensyvumo.

Opinio kolito rūšys ir būdingi simptomai skiriami pagal atsiradimo vietą: 

- opinis proktitas (uždegiminis procesas apima arčiausiai išeinamosios angos esančią tiesiosios žarnos dalį, sukelia kraujavimą iš išangės, skausmą ar dažną poreikį tuštintis);
- proktosigmoiditas (ligos forma, kai pažeidžiama apatinė storosios žarnos dalis (riestinė žarna) ir prasideda kraujingas viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai, gali atsirasti žarnų nepraeinamumas);
- kairysis kolitas (kairėje išsidėsčiusių storojo žarnyno dalių (storoji žarna riestinė ir tiesioji žarnos) liga, kurią lydi kraujingas viduriavimas, pilvo skausmai, nepaaiškinamas svorio kritimas);
- pankolitas (pažeidžia kairiąją žarnyno dalį arba net visą storąjį žarnyną, sukelia viduriavimą su krauju, pilvo skausmus, silpnumą, žymų svorio kritimą);
- žaibinis kolitas (tai gyvybei itin pavojinga būklė, kai pažeidžiama visa storoji žarna, pasireiškia stiprus skausmas, diarėja, kartais pasireiškia dehidratacija ir šokas, žarna gali labai išsiplėsti arba sutrūkti).

Opinis kolitas atsiranda, kai storąsias žarnas ima atakuoti sava imuninė sistema. Susiformuoja autoimuninis atsakas (uždegimas) – organizme gaminasi autoantikūnai, kurie puola savus audinius.

Liga dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje (Krono liga – stotosios žarnos pradinėse dalyse), gali sukelti abscesus, pūlių sankaupas pažeidimų vietose.

Galimos ligos komplikacijos:

- stiprus kraujavimas;
- žarnos perforacija;
- žymi dehidratacija;
- kepenų ligos;
- inkstų akmenys;
- osteoporozė (išretėja kaulinis audinys ir kaulas lengviau lūžta);
- sąnarių, akių, odos infekcijos, bėrimai;
- vėžio išsivystymas.

Į gydytoją svarbu kreiptis, jeigu prasidėjo pilvo skausmai, pastebėjote kraują išmatose, pasireiškė nekontroliuojamas viduriavimas ar pakilo temperatūra.

Opinį kolitą gydytojas diagnozuoja išsiaiškinęs galimas priežastis ir simptomus.

Svarbu atlikti ir kitus tyrimus.

Kraujo laboratorinis tyrimas parodys infekciją arba mažakraujystę (kraujo forminių elementų kiekio sumažėjimas), o imuniniai testai – antikūnų, kurie padės išsiaiškinti uždegiminio proceso žarnyne tipą, egzistavimą. Išmatų pasėlio paėmimas reikalingas tam, kad būtų galima identifikuoti kraują išmatose ir diferencijuoti kitas ligas (bakterinę infekciją, virusinį susirgimą).

Kolonoskopija – tyrimas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti visą storąją žarną naudojant ploną lankstų vamzdelį su optine sistema, kuris įvedamas pro išeinamąją angą į žarnyną. Per šią procedūrą taip pat galima paimti žarnos audinio gabalėlį (atlikti biopsiją).

Atliekant sigmoidoskopijos procedūrą, plonas, lankstus vamzdelis įvedamas į riestinę žarną.

Naudingas ir rentgenokontrasitinis tyrimas, kuris leidžia gydytojui apžiūrėti visą storąjį žarnyną. Šio tyrimo metodika: kontrastinė medžiaga suleidžiama pro išeinamąją angą į žarnyną, ji kontrastuoja atliekant rentgenografiją ir parodo žarnos vidinę sandarą, darinius, polipus.

Galima atlikti ir paprastą rentgenografinį tyrimą. Sergant opiniu kolitu, tikėtina pamatyti išsiplėtusią žarną ar žarnos perforaciją.

Kompiuterinė tomografija atliekama, jei gydytojas įtaria opinio kolito komplikacijų buvimą. Rezonanso tyrimas parodo, koks uždegimo laipsnis, arba padeda diferencijuojant šią ligą nuo Krono.

Opinio kolito gydymo tikslas – sumažinti žarnų uždegimą, kuris sukelia simptomus. Kai kuriais atvejais gydymas visiškai nuslopina ligos požymius ir sumažina jos aktyvumą. Pagrindinės medicininės opinio kolito gydymo kryptys – medikamentai arba operacija.

Pagrindiniai vaistai opiniam kolitui gydyti: medikamentai nuo uždegimo (jie gali būti derinami su kitais vaistais), imunosupresantai (jie taip pat malšina uždegimą, bet slopina organizmo apsaugos sistemą).

Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydytojai skiria antibiotikų, vaistų nuo viduriavimo, skausmą malšinančių preparatų, geležies papildų (jei yra lėtinis kraujavimas, šie papildai padeda išvengti mažakraujystės).

Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai ir vaistai nepadeda, skiriamas operacinis gydymas. Anksčiau po žarnos ar jos dalių pašalinimo pacientams tekdavo suformuoti ileostomas – maišelius organizmo išorėje – kuriose kauptųsi išmatos, tačiau šiandien ileoanalinės anastomozės (kai plonosios žarnos sujungiamos su išeinamąja anga) padeda ligoniams gyventi kokybiškesnį gyvenimą.

Vis dėlto po operacijos pasikeičia tuštinimosi įpročiai, nes nesant storojo žarnyno nesuformuojamos išmatos, pašalinamas skystas žarnų turinys.

Moterys, sergančios opiniu kolitu, įprastai be didesnių problemų gali pastoti ir išnešioti vaiką, ypač jei nėštumas tęsiasi per opinio kolito remisijos periodą.

Nors jokių specifinių būdų išvengti opinio kolito nėra, sergantieji gali kontroliuoti simptomus vengdami maisto, kuris dirgina žarnyną.