Mitas nr. 4. „Visada yra ir antroji medalio pusė…“
Taip, ji egzistuoja. Lygiai taip pat, kaip ir grupė žmonių, teigiančių, jog žemė yra plokščia (nesijuokite, tokių žmonių tikrai yra). Vakcinavimo efektyvumas ir saugumas yra pagrįsti daugybės mokslinių tyrimų įrodymais. Kitoje barikadų pusėje pateikiamos pusiau tiesos, dezinformacija ir falsifikuoti tyrimai.
Grįžkime prie antivakcininio judėjimo pradininko Andrew Wakefieldo, kuris „rado“ ryši tarp autizmo ir MMR vakcinos. Jis ne tik buvo apkaltinas apgavyste, atimta jo gydytojo licencija, bet ir išsiaiškinta, kad jis gaudavo savo dalį nuo ieškinių, pateiktų vakcinų gamintojams. Beje, A. Wakefieldas buvo paruošęs patentą viengubai tymų vakcinai, iš kurios būtų praturtėjęs, kai pasitikėjimas MMR vakcina butų sunaikintas.
Dabar galima sutikti, kad tikrai taip, vakcinavimas turi dvi puses: vienoje įrodymai ir sveikas protas, kitoje – interesų konfliktai, fanatizmas ir dezinformaciją skleidžiantys šarlatanai.
Mitas nr. 5. „Tokios pavojingos ligos kaip poliomielitas išnyko ir vakcinų nebereikia“
Poliomielitas išnyko būtent dėl vakcinavimo. Tymų viruso taip pat laukė toks pats kelias – 2005 metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, jog Australijoje nebėra tymų infekcijos. Žmonės tapo pernelyg ramūs, nebeskyrė tiek dėmesio vakcinavimui ir virusas turėjo galimybę atsinaujinti.
Velse šiuo metu galima stebėti tymų epidemiją. Tymais serga apie 500 vaikų. Paaiškėjo, kad dauguma jų praleido planinį MMR skiepą Andrew Wakefieldo apgavystės metu.
Kartais skiepai tampa savo pasisekimo „įkaitais“. Jų efektyvumas pamirštamas, nes nebematome pilnų ligoninių, o į viešumą iškeliami nepageidaujami vakcinavimo poveikiai. Savaime suprantama, kad skiepai turi tam tikrus šalutinius efektus ar alergijas, kaip ir visi vaistai, tačiau būtų daug blogiau, jei nustotume skiepyti vaikus ir atkurtume ligoms palankią aplinką.
Mitas nr. 6. „Skiepai gali pakenkti neišsivysčiusiai vaikų imuninei sistemai.“
„Per daug, per greitai“ jau minėtos įžymybės Jenny McCarthy koncepcija, kuri tarp mokslininkų sukėlė kruopštaus vakcinų tikrinimo bangą. Neseniai Jungtinėse Valstijose buvo paskelbta detali vaikų imunizacijos plano analizė, kurioje buvo ieškoma bet kokio žalingo skiepų poveikio. O ypač ryšio tarp skiepų ir autoimuninių ligų, astmos, priepuolių, vaikų raidos, mokymosi, dėmesio sutrikimų, autizmo. Mokslininkai patvirtino, jog vakcinavimas su šiomis ligomis nėra susijęs.
Vakcinose, palyginti su kasdiene vaiko aplinka jam žaidžiant, valgant ir geriant, yra keliasdešimt kartų mažiau antigenų (ligos sukėlėjų). Taip pat reikėtų paminėti, jog šiuolaikiniuose skiepuose yra žymiai mažiau susilpnintų antigenų nei gamintuose seniau. Tai reiškia, jog šie skiepai turi mažiau šalutinių poveikių, bet ir jų veiksmingumas mažesnis (greičiausiai antivakcininio judėjimo „pergalė“).
Šiais laikais pastebimas nepaaiškinamas ir nepagrįstas noras priešintis ir griauti nusistovėjusias tiesas. Žinoma, tai nėra blogas reiškinys, ypač, kai šnekama faktų ir rimtų argumentų kalba, bet kai pasitelkiamos emocijos bei persipina interesų konfliktai, tai sukelia chaosą visuomenėje. Šio straipsnio tikslas apšviesti žmones, ypač esamus ir būsimus tėvelius, kad išgirdus tam tikrą naują „tiesą“ reikėtų pasidomėti, ar ji yra Playboy zuikučio nuomonė ar visos mokslininkų bendruomenės patvirtintas faktas.
Taip pat skaitykite:
5 mitai apie skiepus vaikams »
Lithuanian