Pasaulyje cukrinis diabetas viena ir labiausiai paplitusių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Ateities prognozės nedžiuginančios, manoma, kad 2030 m. šia liga sirgs apie 550 mln. pasaulio gyventojų. Lietuva nėra išimtis.
2007 metais Lietuvoje mirė 45 624 gyventojai, iš jų 2089 – nuo diabeto , tai reiškia, kad cukriniu diabetu sirgę ir mirę gyventojai sudaro 4,6 proc. visų Lietuvoje mirusių gyventojų (Lietuvos Statistikos Departamento duomenys). Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto duomenimis 2011 m. Lietuvoje buvo įregistruoti per 81 tūkst. žmonių sergančių cukriniu diabetu.
Apie ligą
„Cukralige sergantiems žmonėms galima valgyti viską, tačiau būtina skaičiuoti kalorijas...“ Diabetas, dar vadinamas cukralige, yra priskiriamas lėtinėms ligoms. Šios ligos priežastis – sutrikusi insulino gamyba kasoje. Insulinas yra svarbus organizmui, be jo kraujo gliukozė nepatenka į ląsteles ir nevirsta energija. Insulino trūkumas arba sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai bei organai. Medikai išskiria du pagrindinius diabeto tipus.
I tipas dažniausiai pasireiškia jaunesniems žmonėms, paaugliams. Šio tipo diabetu sergančio žmogaus organizmas negamina insulino, kuris leidžia pasisavinti gaunamą su maistu gliukozę. II tipas labiau paplitęs tarp žmonių, kurie vyresni nei 40 metų bei turi viršsvorį. Jų organizmas gamina per mažą insulino kiekį, kad maistas būtų tinkamai paverčiamas į energiją. Diabetą būtina kruopščiai stebėti bei kontroliuoti, nes tinkamai nesigydančio žmogaus kraujyje atsiranda per didelis kiekis gliukozės, kuris gali sukelti sunkias komplikacijas arba mirtį.
Cukraligė, tai paveldima liga, tačiau jei šeimoje yra sergančių diabetu, nereiškia, kad ir jūs ja susirgsite. Didelis skaičius žmonių suserga dėl netaisyklingos mitybos. Dėmesio! Viršsvoris yra pagrindinė ir dažniausia ligos atsiradimo priežastis.
Kokie cukrinio diabeto simptomai?
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pirmas rimtas įspėjimas, kad gresia išgirsti gydytojų diagnozę – cukraligė. Tačiau didžioji dalis visuomenės cukraus nesitikrina profilaktiškai, nebent pradeda prastai jaustis. Dažnas šlapinimasis, nuolatos išsausėjusi burna ir nenumaldomas troškulys – šie simptomai gali pranašauti, kad žmogaus organizme sutriko insulino gamyba.
Sergantys cukriniu diabetu taip pat jaučia alkį, pradeda kristi svoris, nes kasa nebegamina insulino, jaučiamas bendras nuovargis, pakyla kraujo spaudimas. Medikai cukraligei priskiria ir tokius požymius kaip ilgai gyjančios, pūliuoti linkusios žaizdos, odos niežėjimas ir regėjimo sutrikimai.
Jei žmogų pradeda varginti išvardinti simptomai reikėtų kreiptis į medikus, žinoma, tai gali būti ir greito gyvenimo tempo, streso pasekmės ar kitos ligos simptomai. Tačiau atsarga niekada nedaro gėdos. Juk neveltui A.F. Bekas teigė, kad laisvė ir sveikata turi vieną bendrą bruožą: iš tikro jas vertini tik tada, kai stokoji.
Mityba, sergant cukriniu diabetu
Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad sergančiųjų cukriniu diabetu mitybos racionas labai ribotas, tačiau tai ne tiesa. Cukralige sergantiems žmonėms galima valgyti viską, tačiau būtina skaičiuoti kalorijas ir riboti suvartojamų angliavandenių kiekį. Nors angliavandeniai yra pagrindinis ir greičiausiai pasisavinamas energijos šaltinis, tačiau jie neturėtų sudaryti daugiau nei 50–60 proc. dienos energijos.
Angliavandenių gausu grūdiniuose produktuose, saldumynuose, cukruje, alkoholyje, kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui bulvėse, todėl diabetikai turėtų saikingai vartoti šiuos produktus arba išvis jų atsisakyti. Taip pat sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama:
- Valgyti po nedaug, bet dažnai, nereikia atsisakyti pusryčių ar vakarienės, tačiau būtina riboti kalorijų kiekį;
- Maisto racionas turi būti įvairus, geriausia valgyti daug skaidulų turintį maistą;
- Sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, jų išvis atisakyti nepatartina, tačiau piktnaudžiauti taip pat negalima;
- Per dieną negalima suvartoti daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV). Pavyzdžiui,1 SAV atitinka: 50 ml brendžio, viskio ar degtinės ar 120 ml
- sauso vyno.
- Nevartoti cukraus turinčių gėrimų, ypač gazuotų, riboti arba išvis atsisakyti konditerijos gaminių;
- Nepiktnaudžiauti druska, geriau vartoti joduotą druską ir nedaugiau nei 5 g per dieną;
- Vanduo sveikatos ir jaunystės eleksyras, jo dėka jaučiamės žvalesni ir turime daugiau energijos. Per dieną rekomenduojama sunaudoti apie 2l gryno vandens (tai gali būti arbata ar sultys).
Iš principo šios mitybos rekomendacijos tinka kiekvienam, kuris nori numesti svorio ir sveikai maitintis.
Cukrinis diabetas – ne mirties nuosprendis
Dalis žmonių sveikatos sutrikimus linkę ignoruoti arba gydytis patys, todėl medikų diagnozė – cukrinis diabetas išgąsdina ne vieną pacientą. Tokia baimė atsiranda dėl žmogaus žinių stokos ar klaidingo įsitikinimo, kad susirgus diabetu būtinos nemalonios insulino injekcijos. Jos reikalingos tuomet, kai liga vėlai diagnozuojama ir yra progresavusi. Taip pat nėra pagrįsta baimė, kad gydant bet kokius hormonų sutrikimus svoris būtinai augs. Kai kuriais atvejais svorio net netenkama.
Cukrinis diabetas luošina vis daugiau žmonių ir per metus nusineša tiek pat gyvybių kiek ŽIV/ AIDS, todėl pasaulio mokslininkai labai daug dėmesio skiria naujų diabeto gydymo vaistų paieškai bei kūrimui. Nors diabetas nėra iki galo išgydoma liga ir pacientas visą gyvenimą turi laikytis atitinkamo mitybos rėžimo bei vartoti medikamentus, tačiau laiku diagnozuota liga ir adekvačiai koreguojamas gliukozės kiekis kraujyje gali užtikrinti pilnavertį ir ilgą gyvenimą.