Išsėtinė sklerozė ‒ sunki, bet suvaldoma liga

Birželio 27, 2014 | Justė Latauskienė
+12
+21 -9

Išsėtine skleroze visame pasaulyje serga apie 2,5 mln. žmonių. Tai lėtinė autoimuninė liga, kuria sergant imuninė sistema naikina neuronų dangaluose esantį mieliną. Kai šis pažeidžiamas, išsivysto jutimų, judesių ir mąstymo sutrikimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Todėl labai svarbu laiku pastebėti ligos požymius ir pradėti gydymą. Taigi, kaip išsivysto išsėtinė sklerozė, kokie jos simptomai ir kada reikia kreiptis į gydytoją? 

„Tik maždaug 15 % išsėtinės sklerozės atvejų ligos simptomai nuolatos sunkėja.“ Neuronai – tai nugaros ir galvos smegenis sudarančios ląstelės. Jų dėka gebame suvokti save ir aplinkinį pasaulį. Taip pat neuronų yra nerviniuose rezginiuose, kurie reguliuoja vidaus organų veiklą. Iš neuronų išeinančios ilgos ataugos formuoja nervus. Tarpusavyje neuronai sąveikauja cheminėmis medžiagomis neuromediatoriais, taip pat siųsdami elektrinius impulsus. 

Mielino turintys neuronų dangalai veikia tarsi elektros laidų izoliacija – neleidžia nerviniams impulsams sklisti ten, kur jie neturėtų. Taip pat jie saugo neuronus nuo kenksmingų medžiagų ir kitų žalingų veiksnių. Pažeidus aksonų mielininį apvalkalą, sutrinka nervų sistemos funkcionavimas ir atsiranda išsėtinės sklerozės simptomai. 

Išsėtinės sklerozės simptomai 

Šios ligos simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kurios srities neuronai yra labiausiai pažeisti. Ligos požymiai taip pat priklauso nuo žmogaus imuninės ir nervų sistemos ypatybių. Išsėtinė sklerozė turi daug formų, kurios ligai vystantis gali keistis. Tik maždaug 15 % išsėtinės sklerozės atvejų ligos simptomai nuolatos sunkėja. Dažniausiai ligos eiga būna banguojanti: paūmėjimą keičia ligos susilpnėjimo epizodas. 

Pirmasis ir dažniausias išsėtinės sklerozės simptomas – nuovargis. Nors visi žmonės kartais būna pavargę, bet sergant išsėtine skleroze jaučiamas itin didelis nuovargis. Sergantysis neturi jėgų dirbti, jam sunku atsikelti ryte iš lovos. Taip pat vienas pirmųjų ir dažnų ligos požymių – sutrikusi rega. Regos nervai labai jautriai reaguoja į mielino pažeidimą. Pažeistos gali būti tiek viena, tiek abi akys. 

Išsėtinės sklerozės simptomas – spalvų matymo sutrikimasBūdingiausi regos sutrikimai: 

  • spalvų matymo sutrikimas (ar praradimas);
  • baltų ir juodų taškų plotai regėjimo lauke („išjungto televizoriaus vaizdas“);
  • skausmingas akių judinimas. 

Kiti išsėtinės sklerozės simptomai: 

  • sunku sutelkti dėmesį;
  • sutrinka atmintis;
  • keblu suprasti tai, kas matoma, girdima ar sakoma;
  • sunku kontroliuoti elgesį;
  • sunku sekti instrukcijas;
  • kamuoja nemiga;
  • būdinga emocijų kaita;
  • didelis irzlumas. 

Daliai sergančiųjų sutrinka šlapimo pūslės reguliacija. Norima šlapintis esant net ir labai nedideliam šlapimo kiekiui. Gali išsivystyti šlapimo nelaikymas, dažnai kartotis šlapimo takų infekcijos. 

Kitas išsėtinės sklerozės simptomas ‒ išmatų nelaikymas – gana retas. Tačiau dėl sutrikusios žarnyno motorikos atsiradęs vidurių užkietėjimas – dažnas. 

Išsėtinė sklerozė ir šiluma 

Dažnai išvardyti išsėtinės sklerozės simptomai sergančiajam nesukelia didelio nerimo, todėl nesikreipiama į šeimos gydytoją ar oftolmologą. Paprastai mediko pagalbos prireikia, kai ligos požymiai būna ryškesni. 

Dažnai savijauta labai smarkiai pablogėja šiltoje patalpoje, po vonios ar net šilčiau apsirengus, o atvėsus – pagerėja. Taip nutinka dėl to, kad aukštesnėje temperatūroje nerviniai impulsai, kurie yra netekę mielino, sklinda lėčiau. Šis išsėtinės sklerozės simptomas yra vadinamas „Uhthoffo ženklu“ (angl. Uhthoff’s phenomenon). 

Ar išsėtinė sklerozė skausminga liga? 

Beveik pusė sergančiųjų išsėtine lėtine skleroze jaučia skausmus. Dalis jų kyla dėl pačių neuronų pažeidimo. Tuomet skausmas būna šaudančio, elektrinio, deginančio ar maudžiančio pobūdžio – toks skausmas vadinamas pirminiu skausmu. 

Antrinis skausmas kyla ne dėl pačių neuronų pažeidimo, bet dėl to, kad sutrinka organų, už kuriuos jie atsakingi, veikla. Pavyzdžiui, dėl ligos nusilpsta dalis raumenų. Tuomet kitiems raumenims tenka didesnis krūvis. Raumenys dirba daugiau, juos ima skaudėti, pavargstama. 

Išsėtinė sklerozė – sunki liga 

Ligai progresuojant dangalo netekę neuronai silpsta ir žūva. Praradus neuronus sutrinka ir organizmo funkcijos, už kurias jie atsakingi. Jeigu pažeidžiami svarbūs neuronai galvos smegenyse, gali atsirasti į psichikos ligas panašių išsėtinės sklerozės simptomų ar demencija (silpnaprotystė). 

Tyrimų dėka kasdien vis daugiau sužinoma apie šią ligą, kuriami nauji išsėtinės sklerozės gydymo būdai. Dauguma išsėtine skleroze sergančių asmenų gyvena pilnavertį gyvenimą. Jų vidutinė gyvenimo trukmė labai nedaug skiriasi nuo sveiko žmogaus. Laiku įtarus ir diagnozavus išsėtinę sklerozę galima atitolinti ar net išvengti jos pasekmių.

+12
+21 -9
  • Akių ligos
  • Vidurių užkietėjimas
  • Šlapimo nelaikymas
  • Demencija
  • Išsėtinė sklerozė
  • Nemiga
  • Atminties sutrikimai
  • Nuovargis
  • Šeimos gydytojai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *