- Darbinių ir asmeninių interesų supainiojimas ir dėl to smegenims tenkantis per didelis apdorojamos informacijos kiekis. Streso simptomai randasi, kai, pavyzdžiui, darbo metu naršome socialiniuose tinkluose, nors žinome, jog darbdaviui tai nepatinka. Arba po darbo grįžę į namus dar tvarkome internetu įvairius darbo reikalus. Ypač tai kenksminga asmenims, kurių darbas pasižymi itin aukšta protine įtampa (pavyzdžiui, programuotojams).
Jeigu per dieną gautos informacijos kiekis labai didelis, o po darbo atsipalaiduoti mėginama taip pat internete, didesnę miego dalį smegenys stengiasi apdoroti informaciją, ir lieka vis mažiau laiko giliam, atpalaiduojančiam miegui. Todėl ryte jaučiamės nepailsėję, tik po kelių kavos puodelių iš „zombių“ atvirstame į žmones. Tai gali tapti ne tik streso simptomu, bet ir rimtų fizinių ligų priežastimi.
- Nervinti ir kelti stresą gali ir aplinkiniai, nuolat klausinėjantys, kaip kompiuteriu atlikti vieną ar kitą operaciją.
Kaip reikėtų valdyti tokio pobūdžio stresą?
Planuokime darbo ir poilsio laiką; nebijokime mokytis. Mokėti valdyti stresą ‒ svarbu ir reikalinga. Kaip ir bet kuriame kitame darbe, reikėtų tinkamai planuoti darbo ir poilsio laiką, sureguliuoti darbo krūvį, intensyvumą, sukurti tinkamą ir patogią darbo vietą, laikytis akių higienos, kelti profesinio pasirengimo lygį. Ypač naujų technologijų aktualu mokyti tuos žmones, kurių vaikystė prabėgo žaidžiant kaladėlėmis, pliušiniais meškiukais. Vyresniosios kartos atstovams kompiuteriai dažnai kelia itin didelį stresą.
Keiskime savo pačių mąstymą ir elgesį. Užuot keiksnojus kompiuterį, gamintojus, paklauskime savęs, ką galime padaryti patys, kad kompiuteris veiktų geriau. Gal reikia naujos programinės įrangos, antivirusinės programos, o gal tiesiog ištrinti nereikalingas programėles? Kartais verčiau padaryti mankštą akims, pasirąžyti, kol bus „užkrautas“ puslapis.
Apsaugokime asmeninius duomenis ir informaciją. Užuot baiminusis, kad galime prarasti informaciją arba ji gali būti panaudota prieš mus, verčiau pasirūpinkime jos saugojimu laikmenose, failų saugyklose Google Drive ar Dropbox, o į telefoną įsiveskime priminimą, kad baigdami darbą, atsijungtume nuo asmeninių paskyrų. Arba visai jų nejunkime, jeigu žinome, kad galime pamiršti atsijungti ar toks elgesys nėra toleruotinas darbdavio.
Informaciją naudokime selektyviai. Vietoje to, kad atidžiai skaitytume parsisiųstą dokumentą ar vadovėlį nuo pradžios iki galo, skaitykime tik tai, ko mums reikia šiuo metu, nes informacija labai greitai sensta ir yra nuolat atnaujinama. Įvairios programėlės padės užblokuoti skelbimus, matomus interneto puslapiuose, kuriuose lankotės, – tai taip pat sumažins gaunamos nereikalingos informacijos kiekį. Užsibrėžkime sau ribas, pavyzdžiui, kokį naujos informacijos kiekį per dieną įsisavinsime, kiek laiko praleisime pramogaudami internete.
Susitarkime su kolegomis. Užuot nervinęsi dėl kolegos nemokšiškumo naudotis naujomis technologijomis, diplomatiškai pasiūlykite kolegai nesudėtingas pamokėles už tam tikrą simbolinį atlygį. Būkite kūrybingi mokydami kitus – tuomet ne tik suteiksite kolegai reikiamų žinių, bet ir smagiai praleisite laiką.
Dirbant kompiuteriu streso išvengti, matyt, nepavyks, bet jis gali būti sėkmingai suvaldytas, jei tik skirsite šiek tiek laiko pamąstymui apie tai, kas jums kelia didžiausią įtampą ir kaip galėtumėte tai pakeisti.
Dėkojame psichologei Vytautei Venčkauskienei už naudingus patarimus, o skaitytojams linkime išmokti suvaldyti technologijų keliamą stresą. Gerų darbų ir kuo mažiau įtampą keliančių situacijų!
Lithuanian