Diagnozė „kraujo vėžys“ – nebe nuosprendis

Lapkričio 19, 2013 | Eimantas Abelkis
+4
+5 -1

Leukemija yra vienas labiausiai žiniasklaidoje linksniuojamų vėžinių susirgimų. Apie šią ligą dažnai kalbama įvairiuose meniniuose filmuose ar knygose. Juose leukemija gana dažnai vaizduojama romantizuotai, o šia liga sirgusių herojų likimai būna dramatiški. Nors šio sutrikimo žinomumas didelis, tačiau ne kiekvienas asmuo yra girdėjęs, kokie leukemijos simptomai, padedantys ją aptikti, ir kaip nuo šios ligos apsisaugoti.

Trumpai apie kraujo fiziologiją

Pačia bendriausia prasme leukemiją galime apibrėžti kaip kraujo vėžį. Tačiau iš tiesų leukemija – tai nėra vienas paskiras sutrikimas. Šis terminas apima aibę glaudžiai susijusių kraujo navikinių ligų. Kad geriau suprastume leukemijos požymius, simptomatiką bei gydymą, iš pradžių apžvelgsime esminius kraujo fiziologijos dalykus.

Kraujyje cirkuliuoja trijų pagrindinių rūšių ląstelės:

  • raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, kurie aprūpina organizmą deguonimi;
  • baltieji kraujo kūneliai, arba leukocitai, kovojantys su infekcija;
  • kraujo plokštelės, arba trombocitai, dalyvaujantys kraujo krešėjime.
Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia?

„Hemoglobinas ‒ tai baltymas, esantis eritrocituose. Būtent hemoglobinas prisijungia deguonies molekules, todėl pakankamas jo kiekis yra labai svarbus.“ 

Aiškiai ir informatyviai apie kraujo rodiklius:
Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia? » 

Visos šios ląstelės gaminamos žmogaus organizmo kaulų čiulpuose. Dėl žinių stokos daugeliui asmenų kaulų čiulpų sąvoka  skamba gana painiai ar net mistiškai; apie juos kalbama net su baime. Tačiau iš tiesų kaulų čiulpai yra kamieninių ląstelių (tai pirmapradės universalios ląstelės, iš kurių vystosi skirtingos mūsų organizmo, šiuo atveju – kraujo, ląstelės) šaltinis. Kaulų čiulpai randami kai kurių plokščiųjų (dubens, mentės, krūtinkaulio, kaukolės ir kt.) ir ilgųjų (šlaunikaulio, žastikaulio) kaulų ertmėse.

Kaulų čiulpų kamieninės ląstelės vystosi ir kinta: jos tampa dviejų rūšių skirtingomis ląstelėmis – mieloidinėmis ir limfoidinėmis kamieninėmis ląstelėmis. Iš limfoidinių kamieninių ląstelių susidaro  atskiras baltųjų kraujo kūnelių porūšis – limfocitai, dalyvaujantys imuniteto palaikyme. Iš mieloidinių kamieninių ląstelių išsivysto eritrocitai, trombocitai bei kiti leukocitai, išskyrus limfocitus.

Susirgus leukemija, kaulų čiulpai gamina nenormalias vėžines ląsteles. Šios vėžinės ląstelės išstumia normalias kraujo ląsteles (baltuosius ir raudonuosius kraujo kūnelius bei kraujo plokšteles) ir pasirodo leukemijai būdingi simptomai.

Leukemijos rūšys

„Palengva lėtinė leukemija vystosi, vėliau pasirodo ir pirmieji simptomai – patinsta limfmazgiai, padažnėja infekcijos.“ Priklausomai nuo to, kaip greitai vystosi kraujo vėžys, leukemija yra skirstoma į ūmią ir lėtinę. Lėtinė vėžio forma sunkiai pastebima; šios leukemijos simptomai neryškūs arba jų visai nejaučiama, nes vėžinės ląstelės vis dar gali atlikti sveikų ląstelių funkcijas. Palengva lėtinė leukemija vystosi, vėliau pasirodo ir pirmieji simptomai – patinsta limfmazgiai, padažnėja infekcijos. Ūmios leukemijos atveju charakteringi požymiai pajaučiami labai staigiai, nes piktybinės ląstelės neatlieka jokių sveikų ląstelių funkcijų. Priešingai – sveikos ląstelės yra išstumiamos supiktybėjusių ląstelių.

Leukemija taip pat skirstoma pagal tai, kokie baltieji kraujo kūneliai yra paveikiami ligos. Jeigu sutrinka normali limfocitų gamyba, tai žmogus susirgs limfoleukemija. Jeigu sutrinka mieloidinės kilmės ląstelių gamyba, tai bus mieloleukemija.

Remiantis aukščiau nurodytais kriterijais, išskiriamos 4 pagrindinės leukemijos rūšys:

  • lėtinė mieloleukemija – ja suserga įvairaus amžiaus žmonės. Vis dėlto ji būdingesnė vyresniems nei 60 m. asmenims. Vienodai dažnai serga tiek moterys, tiek ir vyrai;
  • lėtinė limfocitinė leukemija – tai vyresnių nei 60 m. žmonių liga, tačiau labai retai nustatoma ir jauniems žmonėms. Vyrai serga dažniau nei moterys;
  • ūminė mieloleukemija – ja serga tiek vaikai, tiek ir suaugusieji;
  • ūminė limfocitinė leukemija – tai dažniausias vaikų kraujo vėžys. Tačiau kartais suserga ir vyresni asmenys.

Leukemijos simptomai

Leukemija sergančio žmogaus organizmas – neatsparus infekcijomsSimptomai priklauso nuo leukemijos tipo. Kaip jau minėta, lėtinė leukemija sunkiai aptinkama. Gydytojas ją randa atlikdamas eilinį kraujo tyrimą ir pastebėjęs neraminančius pokyčius. Tačiau pats pacientas simptomus pajaučia tik ligai gerokai pažengus. Tuo tarpu ūminės leukemijos simptomai gerokai akivaizdesni. Pacientai patys kreipiasi į gydytoją pasijutę blogai, kentėdami nuo galvos skausmų, pykinimo, pajutę virškinimo sistemos, plaučių, kepenų, inkstų ir kitų organų sutrikimus.

Kita vertus, dalis simptomų yra būdingi tiek lėtinei, tiek ūmiai leukemijai. Vieni dažniausių leukemijos požymių yra šie:

  • dažnos infekcijos;
  • sutinę limfmazgiai, kurie paprastai neskauda;
  • karščiavimas ar gausus prakaitavimas naktį;
  • kraujavimas, lengvai atsirandantys nubrozdinimai bei mėlynės;
  • nuovargis, svorio mažėjimas dėl nežinomų priežasčių;
  • kaulų ir sąnarių maudimas;
  • blogas pojūtis pilve (dėl padidėjusių kepenų ir blužnies).

Leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai

Yra žinoma, jog kaulų čiulpų kamieninių ląstelių genetinėje medžiagoje (DNR) kartais įvyksta mutacijų. Iš šių pakitusių kamieninių ląstelių išsivysto piktybinės kraujo ląstelės, kurios greitai ir nekontroliuojamai dauginasi, tačiau nepasiekia brandos ir nežūsta. Tačiau šių pakitimų priežastys nėra išaiškintos.

Mokslininkai yra nustatę, jog žmonėms, turintiems genetinį polinkį sirgti leukemija, tikimybę susirgti padidina rizikos veiksniai. Kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti ir tokiu būdu apsisaugoti nuo leukemijos.

Bene pagrindiniai rizikos faktoriai yra šie:

  • radioterapija, taikoma gydant kitos rūšies vėžį;
  • taip pat įvairių sutrikimų diagnostikai naudojami rentgeno spinduliai;
  • rūkymas ir kitų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, benzeno, poveikis;
  • chemoterapija; žinoma, kad žmonėms, kuriems buvo taikytas chemoterapinis gydymas, kartais išsivysto leukemija;
  • Dauno sindromas ir kai kurios kitos genetinės ligos;
  • kraujo ligos;
  • T ląstelių leukemijos 1 tipo virusas;
  • ankstesni kraujo vėžio atvejai šeimoje.

Kaip gydoma leukemija?

Leukemijos gydymas priklauso ne tik nuo vėžio tipo, bet ir nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių: amžiaus, sveikatos būklės ir kt. ypatybių. Ūminė leukemija yra gydoma nedelsiant. Tuo tarpu lėtinė leukemija kurį laiką stebima ir gydoma tuomet, kai pasirodo neigiamų pokyčių kraujo tyrimuose ar išryškėja  ligos simptomatika.

Chemoterapija. Vienas pagrindinių leukemijos gydymo būdų yra chemoterapija. Chemoterapijai skirti vaistai vartojami per burną, intraveniniu būdu arba yra suleidžiami tiesia į smegenų skystį. Chemoterapija paprastai vyksta ciklais: po gydymo periodo būna pertrauka, vėliau vėl taikomas leukemijos gydymas ir t.t. Intensyvi chemoterapija dažniausiai skiriama tik jauniems, palyginti geros fizinės būklės pacientams.

Radioterapija. Taip pat gydant gali būti taikoma radioterapija. Šio gydymo metu naudojama didelės energijos spinduliuotė, kuri nukreipiama į vėžinių ląstelių židinius, kartais švitinamas visas organizmas. Radioterapija taikoma kartą ar du per dieną tam tikrą laiką prieš atliekant kamieninių ląstelių persodinimą.

Kaulų čiulpų persodinimas. Ši operacija – tai dar viena kraujo vėžio gydymo alternatyva. Prieš persodinimą taikoma chemoterapija ir radioterapija, kurios sunaikina tiek vėžinės, tiek ir normalias ląsteles kaulų čiulpuose. Kamieninės ląstelės, kurios bus persodintos pacientui, paimamos iš donoro kaulų čiulpų. Donoru gali būti tik tas asmuo, kurio kamieninės ląstelės yra giminingos ligonio ląstelėms.

Šiandien leukemija gydoma ir pagydoma dėka vis labiau modernėjančių technologijų ir naujų atradimų. Todėl diagnozė „kraujo vėžys“ jau nebėra nuosprendis. Vienintelė sąlyga – ankstyvas ligos nustatymas. Tik pačių žmonių sąmoningumas ir dėmesingumas savo sveikatai gali padėti išvengti vėlyvos leukemijos stadijos. 

Taip pat skaitykite:
Leukemija (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
Lėtinė limfoleukemija (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
Ūminė limfoleukemija (simptomai, gydymas ir profilaktika) »

„Sveikatos įstaigos“. Onkologijos klinikos »

+4
+5 -1
  • Onkologinės ligos
  • Leukemija
  • Kraujo vėžys
  • Leukemijos gydymas
  • Onkologai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *