Lėtinė limfoleukemija

Lėtinės limfoleukemijos simptomai dažniausiai vystosi labai pamažu. Ji neretai diagnozuojama žmonėms, kuriems kraujo tyrimas buvo atliktas dėl visai kitų priežasčių.

Ligos požymiai:

- sergantieji dažnai jaučiasi pavargę, nusilpę;
- padidėjęs prakaitavimas (ypač naktinis);
- karščiavimas;
- padidėję, tačiau neskausmingi limfmazgiai;
- padidėjusi blužnis (dažnai), jos srityje (po kairiuoju šonkaulių lanku) gali būti jaučiamas maudimas;
- apetito praradimas (dažnai);
- spartus svorio kritimas;
- padažnėjusios infekcijos.

Ši liga labai ilgai gali būti besimptomė, neretai aptinkama atsitiktinai. Vėliau pradeda reikštis įvairūs jos požymiai.

Vienas pirmųjų lėtinės limfoleukemijos simptomų yra padidėję limfmazgiai (iš pradžių – pusei, vėliau – visiems pacientams). Kiti simptomai gali skirtis arba reikštis ne visiems pacientams.

Galimos įvairios ligos komplikacijos. Dažniausiai tai yra infekciniai susirgimai. Taip pat lėtinė limfoleukemija gal virsti agresyvesne vėžio forma, pavyzdžiui, didelių B ląstelių limfoma. Be to, žmonės, sergantys lėtine limfoleukemija, turi didesnę riziką susirgti kitos rūšies vėžiu (dažniausiai odos, plaučių, virškinamojo trakto).

Lėtinė limfoleukemija laikoma sąlyginai mažai piktybine. Tačiau paciento gyvenimo trukmė labai priklauso nuo ligos stadijos. Vidutiniškai ligoniai išgyvena nuo 2 iki daugiau kaip 10 metų, tad prognozė yra gana nebloga. Visgi nemaža dalis pacientų miršta nuo infekcinių ligų, sutrikus imuniniam atsakui.

Siekiant diagnozuoti lėtinę limfoleukemiją turi būti atliekami išsamūs tyrimai.

Bendrasis kraujo tyrimas su leukocitų formulės nustatymu. Jis taikomas pirmiausia. 

Kaulų čiulpų biopsija. Skiriama vėliau. Ją atliekant imamas kaulų čiulpų audinio mėginys, kurį vertina gydytojas patologas.

Pilvo, krūtinės ir dubens kompiuterinės tomogramos. Papildomai skiriamos ligos išplitimui įvertinti.

Imunoglobulinų tyrimas. Tiriami imuniniam atsake dalyvaujantys baltymai.

Citometrijos būdas. Nustatomi ligos pažeisti baltieji kraujo kūneliai.

Stadijavimas. Jis atliekamas, kai diagnozuojama lėtinė limfoleukemija. Stadijuojant ligą pagal Rai sistemą, ji įvertinama skaičiais nuo 0 iki IV. Stadijuojant pagal Binet, ji įvertinama raide nuo A iki C.

Ankstyvose lėtinės limfoleukemijos stadijose dažniausiai neskiriamas joks gydymas. Tokie pacientai atidžiai stebimi. Jeigu jiems nustatomas didelės rizikos lėtinės limfoleukemijos tipas, jie dažnai serga infekcinėmis ligomis, liga progresuoja labai sparčiai, kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius yra mažas arba simptomai itin stiprūs, tuomet gydymas skiriamas iš karto.

Pagrindinis lėtinės limfoleukemijos gydymo metodas yra chemoterapija. Kartais ji gydoma spinduline terapija (radioterapija), splenektomija (chirurginis blužnies pašalinimas).

Kai kuriems pacientams veiksmingas gydymas interferonu.

Rečiau atliekama kaulų čiulpų transplantacija. Šis metodas labiau taikomas jauniems pacientams, sergantiems vėlyvomis lėtinės limfoleukemijos stadijomis.

Nežinoma, kodėl žmonės suserga lėtine limfoleukemija, todėl nėra patikimų būdų nuo jos apsisaugoti. Rekomenduojama atidžiai stebėti organizmą, o pastebėjus kokių nors jo pokyčių, kreiptis į gydytojus.