Miego svarba. Interviu su neurologe Raminta Masaitiene. II dalis

Gruodžio 16, 2014 | Aurika Kolpakovaitė
+8
+8 -0

Suaugusiam žmogui reikia miegoti po 7–8 val.

  • Svarbu reguliariai sportuoti. Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad fizinė veikla turi reikšmingos įtakos ne tik nemigos, nerimo ir kitų sutrikimų profilaktikai, bet ir jų gydymui. Pagal naujausias rekomendacijas patartina sportuoti 3 kartus per savaitę bent po 20 min. Sportinė veikla turėtų būti vidutinio intensyvumo. Ją reikėtų stengtis atlikti reguliariai, tuo pačiu laiku.
  • Reikia pasirūpinti tinkama aplinka. Miegamoje patalpoje turi būti ramu ir tylu. Labai svarbu, kad joje nebūtų nei kompiuterio, nei televizoriaus. Patariama bent 2 val. iki miego nesinaudoti jokiais elektroniniais prietaisais, nes jie dirgina organizmą. Mūsų kūnas turi gauti šiek tiek laiko nurimti ir pasiruošti miegui.
  • Svarbu pasirinkti tinkamą apšvietimą. Įrodyta, kad mėlyno spektro šviesa turi budrinantį poveikį. Kadangi melatoninui (miego hormonui) išsiskirti reikalinga tamsa, einant miegoti reikia vengti bet kokios mėlyno spektro ir ryškios šviesos. 

PATARIMAS. Jei negalite panaikinti tam tikro triukšmo miegamoje patalpoje, pavyzdžiui, sklindančio iš gatvės, siūloma įsijungti, tarkim, ventiliatorių. Jis leidžia nuolatinį silpną garsą, kuris maskuoja kintantį triukšmą. Organizmui bus lengviau prisitaikyti prie nuolatinio, bet ne kintančio garso. 

Darbas naktinėje pamainoje – kas jį gali dirbti? 

Žinoma, nei vienam nėra gerai dirbti naktinį darbą, tačiau kažkas jį turi atlikti. Žmonių organizmo lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti yra sąlygotas genetiškai. Vieni gali lengviau adaptuotis prie kintančio grafiko ar naktinio darbo, kitiems tai padaryti sunkiau, o tretiems – visiškai neįmanoma. Tad renkantis darbą reikia atsižvelgti į savo organizmą ir miego struktūros adaptacines galimybes. 

Kokios grėsmės kyla dirbant naktinį darbą? Naktį organizmas yra pasiruošęs poilsiui ir žmogaus budrumas bei reakcija sulėtėja, tad kyla didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Be to, yra įrodymų, kad naktinis darbas moterims didina riziką susirgti krūties vėžiu. Netolimi mūsų kaimynai danai netgi moka kompensacijas tam tikrą laiką naktimis dirbusioms ir krūties vėžiu susirgusioms moterims. 

Tad, jeigu turite pasirinkimo galimybę, venkite naktinio, o juo labiau kintančio darbo grafiko. Deja, kažkas turi dirbti naktimis, tad geriau tegu tai daro tie, kurių organizmas ir miego struktūra yra lankstūs. 

Ar tikrai „grožio“ miegas toks veiksmingas ir sveikas? 

Kad ir kaip kai kuriems atrodytų keista, prie gerų miego rekomendacijų pietų miego nėra. Sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris pakankamai miega naktį ir neturi kitų priežasčių, neturėtų norėti dieną prigulti ir pamiegoti. 

Vis dėlto, jeigu „grožio“ miegas labai reikalingas, jis nesukelia diskomforto pabudus ir nesutrikdo užmigimo vakare, tuomet galima numigti ir dieną, bet patartina ne ilgiau kaip 15–20 min. Ilgiau miegant žmogus pereina į gilų miegą, iš kurio sunkiau pabundama, o pabudus jaučiamas apspangimas, mieguistumas. 

1 2
+8
+8 -0
  • Miego sutrikimai
  • Neramių kojų sindromas
  • Miegas
  • Miego trūkumas
  • Miego gerinimas
  • Neurologija
  • Miego klinikos
  • Miego apnėja

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *