Mieloma ‒ neišgydoma, bet kontroliuojama liga. Kaip ją suvaldyti?

Gegužės 20, 2015 | Jolita Stankevič
+15
+17 -2

Mieloma, kitaip vadinama mielomine liga, daugine mieloma arba mielomatoze, – tai plazminių ląstelių piktybinis navikinis susirgimas. Plazminės ląstelės – tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kuri randama kaulų čiulpuose. Plazminės ląstelės sveikame organizme gamina baltymus, vadinamus antikūnais, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Kas nutinka plazminėms ląstelėms tapus vėžinėmis, kaip tai paveikia organizmą ir kaip suvaldyti šį susirgimą? Atsakymų ieškokite straipsnyje. 

Mielominės ligos atveju grupė plazminių ląstelių tampa vėžinėmis ir ima sparčiai daugintis, ilgainiui viršijamas normalus tokių ląstelių skaičius. Kadangi šios ląstelės gamina baltymus (antikūnus), kraujyje gali padidėti nenormalių baltymų koncentracija. Sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia mieloma, gali paveikti kaulus, imuninę sistemą, inkstus ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. 

Kaip susergama mieloma? 

„Sveiko žmogaus kaulų čiulpuose plazminės ląstelės sudaro mažiau nei 5 %, o sergančiųjų daugine mieloma ‒ daugiau 10 % visų ląstelių.“ Dažniausiai mieloma susergama 50–60 metų. Nors mielominės ligos priežastys nėra galutinai išaiškintos, žinoma, kad mieloma išsivysto nuo vienos nenormalios plazminės ląstelės atsiradimo kaulų čiulpuose. Ši ląstelė ima nekontroliuojamai daugintis. Kadangi vėžinės ląstelės nesubręsta ir nežūsta (priešingai nei normalios ląstelės), besidaugindamos jos galiausiai nustelbia normalių ląstelių gamybą. Sveiko žmogaus kaulų čiulpuose plazminės ląstelės sudaro mažiau nei 5 %, o sergančiųjų daugine mieloma ‒ daugiau 10 % visų ląstelių. 

Mielominės ląstelės nedideliais kiekiais gali cirkuliuoti ir kraujyje, ir išsisėti kitose organizmo vietose, nutoldamos nuo pirminio židinio. Todėl ši liga ir vadinama daugine mieloma. Nekontroliuojamas ląstelių augimas gali pažeisti kaulus ir aplinkinius audinius. Taip pat gali sutrikti imuninės sistemos gebėjimas kovoti su infekcija ‒ gaminti svarbius antikūnus. 

Jei pacientas serga daugine mieloma, tačiau nejaučia jokių simptomų, gydytojas tiesiog stebi ligonio būklę, ligos eigą. Sunkesniais atvejais, pasireiškus simptomams, pacientui parenkamas tinkamiausias ligos gydymo būdas. Bet apie tai ‒ šiek tiek vėliau. 

Galimi mielomos simptomai: 

  • Mieloma gali būti diagnozuota po bendro kraujo tyrimo rodikliųkaulų, juosmens skausmas;
  • lengvai lūžtantys kaulai;
  • konstipacija (vidurių užkietėjimas);
  • nugaros smegenų suspaudimas, pasireiškiantis nugaros skausmu, silpnumu, pakitusiais jutimais galūnėse;
  • bendras nuovargis ir silpnumas, paprastai sukeliamas anemijos (mažakraujystės);
  • karščiavimas su šaltkrėčiu;
  • kraujo rodiklių pokyčiai: anemija, padidėjusi kalcio koncentracija (tai gali sukelti neurologinius sutrikimus, taip pat skatina inkstų ligų atsiradimą), baltymų koncentracijos pokyčiai;
  • kraujavimas dėl per mažos trombocitų (kraujo kūnelių, svarbių krešėjimui) koncentracijos;
  • dažnos infekcijos (pavyzdžiui, pneumokokinės);
  • pykinimas (kartais ir vėmimas);
  • naktinis prakaitavimas;
  • šaltyje jaučiamas pirštų skausmas arba sustingimas;
  • išblyškimas;
  • nepaaiškinamas svorio netekimas;
  • neurologiniai simptomai, pavyzdžiui,
    riešo kanalo sindromas (ramybėje, ypač naktį, pasireiškiantys plaštakos skausmai). 

Kodėl plazminės ląstelės virsta vėžinėmis? 

Mokslininkai intensyviai tyrinėja plazminių ląstelių genetinę medžiagą ‒ DNR, siekdami nustatyti, kas sukelia pokyčius, lemiančius plazminių ląstelių virtimą vėžinėmis. Nors DNR pokyčių priežasties išsiaiškinti dar nepavyko, visų žmonių, sergančių daugine mieloma, plazminėse ląstelėse buvo aptikta genetinių anomalijų. 

Pokyčiai galėtų būti sukeliami tam tikrų cheminių medžiagų, radiacijos, virusų ar nusilpusios imuninės sistemos, tačiau konkreti priežastis vis dar nėra aiški. Šia liga labai retai serga keli šeimos nariai ‒ mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tai nėra paveldima liga.  

1 2
+15
+17 -2
  • Geležies stokos anemija
  • Mieloma
  • Kaulų lūžiai
  • Mažakraujystė
  • Onkologai
  • Kraujo tyrimai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *