Rachitas ‒ augančio organizmo liga. Priežastys ir simptomai

Gegužės 14, 2014
+5
+5 -0

Rachitas, vaikų kaulų vystymąsi paveikianti liga, pirmą kartą minima dar Galeno laikais (2 a. pr. Kr.), o smulkiai aprašyta ‒ XVI a. Anglijoje. Tuo laiku tiksli ligos priežastis nebuvo rasta, bet buvo nustatytas ryšys su saulės trūkumu. XIX a. pradžioje buvo išrastas vitaminas D, kuris sukėlė perversmą rachito gydyme ir profilaktikoje. Plačiau apie rachito priežastis, profilaktiką ir simptomus skaitykite straipsnyje. 

Rachitas dažniausiai pasireiškia naujagimiams, kai kaulai ypač sparčiai auga ir formuojasi, 6‒24 gyvenimo mėnesiais. Sklandžiam kaulų augimo procesui reikia tam tikrų maisto medžiagų. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka vitaminas D, kalcis ir fosforas. 

Mūsų organizmas pasisavina kalcį ir fosforą iš maisto, tačiau šiam procesui yra būtinas vitaminas D. Esant nepakankamam jo kiekiui, mažėja ir kalcio bei fosforo sankaupos. Organizmas išlaisvina šias medžiagas iš kaulų, todėl susergama rachitu

Buvimas saulėje skatina vitamino D gamybąVitamino D svarba 

Vitamino D trūkumas atsiranda tada, kai organizmui nepakanka saulės arba jo negaunama su maistu ‒ abi šios grandys itin svarbios. Veikiama saulės spindulių, žmogaus oda pati gamina vitaminą D. Vis dėlto išsivysčiusiose šalyse vaikai vis daugiau laiko praleidžia namuose arba kitose patalpose, kuriose nėra tiesioginių saulės spindulių, o į lauką išeinama tik trumpam. Dėl šios priežasties ekonomiškai stipresnėse valstybėse rachitu susergama kur kas dažniau. 

Apsauginis kremas nuo saulės taip pat yra barjeras vitaminui D gamintis. Kai kuriose klimato zonose, kuriose yra mažiau saulės, vaikai irgi turi didelę susirgimo rachitu riziką. Vitamino D kartais papildomai dedama į maisto produktus, tokius kaip pienas, sausi pusryčiai ar sultys. Vaikai, negaunantys vitamino D su maistu, taip pat gali susirgti. 

Vitamino D įsisavinimą su maistu gali sutrikdyti kitos ligos: celiakija, uždegiminė žarnų liga, cistinė fibrozė, inkstų problemos. Kai kurios genų mutacijos, kai inkstai nesugeba sulaikyti mineralinių medžiagų ir viskas pašalina su šlapimu, irgi gali lemti rachito atsiradimą. Šiuo atveju liga gali būti paveldima ir perduodama palikuonims. 

Krūtimi žindomi vaikai taip pat turi didesnę tikimybę susirgti rachitu, kadangi motinos pienas neturi pakankamo vitamino D kiekio. Dėl šios priežasties Sveikatos departamentas rekomenduoja kasdien duoti vaiku po 10 mikrogramų vitamino D. 

Rachito simptomai 

Rachitas lemia kaulų minkštumą ir silpnumą, dėl to atsiranda kaulų deformacijų ar net lūžių. Pasireiškia rankų, kojų, dubens, nugaros kaulų skausmai, kaulai tampa jautresni. Raumenys susilpnėja, vargina dažnas mėšlungis. Pastebimos ir dantų problemos: atsilieka dantų formavimasis, sumažėja kramtymo raumenų jėga, atsiranda dantų struktūros defektų – skylių emalyje, vystosi ėduonis. 

Sergant rachitu matomos kūno deformacijos: 

  • kreivos kojos,
  • asimetriška ar nelygi kaukolė,
  • mazgeliai krūtinės ląstoje (rachitinis rožančius),
  • krūtinkaulio išsikišimas į priekį,
  • dubens deformacijos,
  • stuburo iškrypimai (skoliozė, kupra).
  • sustorėja riešai ir kulkšnys. 

Vaikai dažniausiai būna žemesni už bendraamžius. Augant ryškėja eisenos sutrikimai, kaulų išlinkimai, raumenų skausmas ir silpnumas. 

Profilaktika 

Kiekviena šeima turėtų žinoti, kaip apsaugoti vaiką nuo rachito, nes pažengusi liga gali sukelti komplikacijų, o tolimesnis gydymas gali būti ilgas ir skausmingas. 

Trys pagrindinės taisyklės: 

  • vaiko sveikatos stebėjimas,
  • tinkama mityba,
  • dažnesnis buvimas saulėje. 

Tėvai turėtų nuolat stebėti vaiko sveikatą, jausti ir matyti, jei jam kažkas negerai. Pastebėjus rachitui būdingus požymius arba vaikui negaluojant, reikėtų ne numoti ranka, bet kreiptis i gydytoją. 

Tinkama mityba šiuo atveju apima tokius produktus, kuriuose yra kalcio ir vitamino D. Kalcio gausu pieno produktuose, žaliose daržovėse, džiovintuose vaisiuose, pupelėse ir ankštiniuose produktuose (pvz., lęšiuose), o vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose, margarine, sausuose pusryčiuose (papildytuose vitaminu D). O jeigu šeimoje mityba ribojama, pavyzdžiui, valgomas tik veganiškas maistas, patariama vartoti vitaminą D kaip maisto papildą. 

Saulėtą dieną reikėtų pakankamai laiko praleisti lauke. Keli kartai per savaitę pavasarį ir vasarą (po 10‒15 min.) yra pakankamas laikas tinkamam vitamino D kiekiui vaiko organizme pasigaminti. Žinoma, laiko leidimas gryname ore ‒ tai ir puikus būdas daugiau laiko praleisti kartu su šeima. Taigi atšilus orams ragintume planuoti kuo daugiau išvykų ir pasivaikščiojimų.

+5
+5 -0
  • Kaulų, sąnarių, raumenų ligos
  • Celiakija
  • Stuburo iškrypimas
  • Vitaminai
  • Rachitas
  • Cistinė fibrozė
  • Skoliozė
  • Vaikų skoliozė
  • Kalcio trūkumas
  • Raumenų ligos
  • Vaikų gydytojai
  • Vitaminas D
  • Kalcis
  • Mėšlungis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *