Pyktis – tai normali organizmo reakcija, kylanti, kai jaučiamės apgauti, įžeisti, kai mums buvo kažkas neleista. Biologinė pykčio paskirtis aiški: ši emocija verčia mus pačius ištaisyti situaciją, kuri nėra maloni ar palanki. Dėl to pyktis gali būti itin nemalonus jausmas. Ypač, jei jį sukėlusi situacija intensyvėja ar niekur nedingsta. Taigi, kaip pyktis gali pakenkti mūsų organizmui ir kaip jį suvaldyti?
Pyktis gali būti sveikas ir nesveikas. Sveikas pyktis yra lengvai suvaldomas. Tokį pyktį galima nesunkiai numalšinti ar jo visai išvengti supratus, kad pykstama veltui ar dėl nesvarbių dalykų. O nesveikas pyktis ‒ tai intensyvi emocija, kuriai užvaldžius, neįmanoma tvardytis, pridaroma rimtų nemalonumų sau ar kitiems. Nesveikas pyktis gali nesiliauti net tada, kai jį sukėlusi situacija pasibaigė ar jos padariniai jau išnykę.
Organizmą žalojantis stresas
Pyktis ‒ tai stresas. Pykstant į kraujotaką išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Šie hormonai padidina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimo dažnį. Dėl adrenalino ir noradrenalino vienuose organuose kraujagyslės susitraukia, o kituose išsiplečia. Taip perskirstomas kraujas, kad jo kuo daugiau tektų tokiems „kovingiems“ organams kaip raumenys ir kuo mažiau kovai nebūtiniems kūno aparatams ‒ kaip kad virškinimo sistema.
Adrenalinas ir noradrenalinas veikia ir mūsų smegenis:
- imame mažiau galvoti apie pasekmes;
- silpniau reaguojame arba nustojame reaguoti į kitų jausmus;
- nekreipiame dėmesio į savo kasdienius poreikius.
Užsitęsęs pyktis didina visų lėtinių ligų paūmėjimų riziką. Žinoma, ir pats pyktis gali tapti kai kurių ligų išsivystymo priežastimi. Didžiausią neigiamą įtaką pyktis turi širdies ir kraujagyslių sistemai. Nuolatos pyktį ir kitas neigiamas emocijas jaučiantys žmonės turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o didelė dalis miokardo infarktų įvyksta per dvi valandas nuo pasireiškusio itin stipraus pykčio epizodo.
Patarimai, padėsiantys suvaldyti pyktį
Dėl pykčio niekas nėra kaltas – nei jūs, nei pyktį sukėlęs žmogus ar situacija. Pyktis pats savaime nėra žalingas. Organizmui kenkia tik stiprus ir ilgai trunkantis pyktis. Norint sumažinti pykčio žalą, būtina suvokti, kad nereikia pykčio užgniaužti savyje, bet svarbu stengtis neleisti pykčiui užsitęsti per ilgai ar tapti nevaldomam.
„... nereikia pykčio užgniaužti savyje, bet svarbu stengtis neleisti pykčiui užsitęsti per ilgai ar tapti nevaldomam.“ Pasistenkite blaiviai įvertinti situaciją. Dažnai situacija pykčio akimirką atrodo žymiai blogesnė nei yra iš tiesų. Pagalvokite, ar tikrai viskas taip blogai, kaip atrodo šiuo metu? Tikriausiai gyvenime buvo nemažai atvejų, kai viskas atrodė siaubingai, bet juos prisimindami šiandien tik pasijuokiate iš savęs. Nors pykčio akimirką gali taip ir neatrodyti, didelė tikimybė, kad pyktį sukėlęs atvejis gali būti nevertas didelių emocijų. Gudraukite – patys sau kartokite, kad pyktis nieko nepakeis. Prisiminkite, kad net baisiausia situacija nėra pasaulio pabaiga, viskas juk vis tiek kaip nors išsispręs.
Visada mėginkite išspręsti problemą. Kiekviena bėda turi sprendimą. Pamėginkite jį sugalvoti. Užsirašykite. Suskaldykite į smulkius žingsnelius. Jeigu kažkas nepavyko, tai nereiškia, kad viskas nepavyko – juk suklupote tik ties vienu sprendimo laipteliu.
Nebijokite paprašyti ir kitų pagalbos. Bandydami spręsti problemą tikrai nepabloginsite situacijos. Atvirkščiai ‒ įdėdami pastangų ne pykčio malšinimui, bet neigiamos emocijos priežasties atradimui ir problemos sprendimui, jausitės žymiai geriau.
Nedarykite skubotų išvadų. Supykus labai lengva nuspręsti, kas ir kaip yra. Ypač nuspręsti, ką kitas galvojo ar kaip ir kodėl pasielgė. Taip galvojate ne jūs, taip „galvoja“ pyktis, kuris nori sprendimo čia ir dabar, bet nebūtinai teisingo. Jeigu kažkas pyksta ant jūsų, supraskite, kad žmogus daro skubotas ir nepagrįstas išvadas. Nepulkite iš karto gintis ar kaltinti tą žmogų.
Pokštaukite. Pajuokaukite, nukreipkite dėmesį. Galbūt prisimenate kokį nors anekdotą, kurio personažas pakliuvo į tokią pačią siaubingą situaciją kaip ir jūs? Stenkitės išvengti sarkazmo – kai kurie žmonės sarkazmą priima kaip agresijos požymį.
Išmokti suvaldyti pyktį sunku, bet naudinga. Tam padėti gali knygynuose ar internete prieinama literatūra, artimųjų patarimai. Jei jaučiate, kad nepriklausomai nuo įdedamų pastangų nepavyksta suvaldyti pykčio arba pyktis trukdo kasdienei veiklai, apsvarstykite profesionalaus psichologo ar psichoterapeuto pagalbos galimybę. Taip pat pasikonsultuokite ir su savo šeimos gydytoju – tam tikros ligos gali sukelti į pyktį panašių pojūčių ar simptomų.
Lithuanian