Baltoji garstyčia

0
+0 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nuo gerklės skausmo, Nuo skausmo, Nuo traumų ir raumenų/sanarių skausmų, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai

Baltoji garstyčia (lotyniškai Sinapis alba) – tai vienus metus gyvuojantis, kryžmažiedžių šeimai priklausantis, maždaug iki pusės metro užaugantis (tačiau gali siekti metro ir didesnį aukštį), šakotu stiebu, status augalas. Jo lapai žali, siauri, smailėjantys, dantytais krašteliais, o žiedai geltonos spalvos ir susitelkę į kekes. Vainiklapiai yra šviesiai gelsvos spalvos, o vaisius – plonas ir plaukuotas.

Baltoji garstyčia žydi nuo birželio mėnesio iki rudens. Baltoji garstyčia nėra labai paplitęs augalas, bet negausiai randamas ir Lietuvos teritorijoje – dažniausiai laukuose, dykvietėse, daržuose. Ji nemėgsta rūgščių dirvų. Gali būti dirbtinai auginama daržuose.

Baltosios garstyčios veikliosios medžiagos: eteriniai aliejai, glikozidas sinigrinas, riebalai, baltymai, gleivės.

Baltoji garstyčia. Vartojimas

Liaudies medicinoje naudojamos baltosios garstyčios sėklos. Jos renkamos jau subrendusios – vasarą. Sėklos įgauna geltoną spalvą ir yra deginančio, itin aitraus skonio dėl jose esančios medžiagos tioglikozido.

Džiovinant sėklas jas reikia plačiai paskleisti, džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kad nesupelytų. Optimali džiovinimo temperatūra – 35 laipsniai Celsijaus. Sudžiovintas augalas tinkamas vartoti tris metus. Iš sėklų išgaunamas eterinis aliejus.

Vartojimui tinkami ir garstyčių lapeliai – iš jų daromi trauklapiai (lapeliai suvilgomi šiltame vandenyje, tam, kad suirtų juose esanti medžiaga sinigrinas ir išsiskirtų garstyčių aliejus).

Trauklapius reikėtų uždėti ant odos (krūtinės srityje sergant kvėpavimo takų infekcijomis, ant sąnarių esant jų pažeidimams ar ant kitos skaudamos vietos). Tačiau trauklapių nereikėtų per ilgai laikyti (užtenka 10–15 min.), nes jie gali nudeginti.

Galima iš sudžiovintų baltosios garstyčios lapelių daryti gydomąsias voneles. Tiesiog įberkite į vonią porą šimtų gramų sudžiovintų lapelių.

Yra tam tikrų kontraindikacijų, neleidžiančių naudoti baltųjų garstyčių. Jų nedera vartoti turintiesiems varikozinių kojų venų išsiplėtimų; sergantiesiems inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis; asmenims, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas; sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis – gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa; baltoji garstyčia netinkama ir sergantiesiems plaučių tuberkulioze. Trauklapių ant odos negalima dėti sergant odos ligomis.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.