Bronchektazės (bronchektazinė liga) – tai įgimtas arba įgytas susirgimas, pažeidžiantis stambesnius bronchus plaučiuose. Tai būsena, kai bronchai ir smulkesnės bronchiolės praranda savo elastingumą, išsiplečia ir prisipildo skysčio. Maždaug pusę brochektazinės ligos atvejų sukelia cistinė fibrozė. Kitos priežastys, sukeliančios bronchų sienelių raumenų ir elastinių audinių pažeidimą yra pasikartojantys uždegimai, įvairios kvėpavimo takų infekcijos (tuberkuliozė, grybelinės infekcijos, plaučių pūliniai, pneumonija). Dažniausiai bronchektazės yra jaunų žmonių liga, diagnozuojama vaikams ir jaunuoliams iki 20 metų.
Bronchektazės
Bronchektazės. Simptomai
Būdingiausias šios ligos simptomas yra lėtinis, ilgai trunkantis kosulys, kurio metu ligonis atkosėja tirštų, balkšvų, gelsvų ar žalsvų skreplių. Skrepliai gali būti gausūs, nemalonaus kvapo, kartais juose gali būti kraujo priemaišų. Dažniausiai didelis kiekis skreplių yra atkosėjamas, kai ligonis pakeičia padėtį – pavyzdžiui, kai atsikelia iš lovos po ilgesnio gulėjimo. Taip pat ši liga pasireiškia dusuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu. Bronchektazių turintys pacientai dažniau serga plaučių uždegimu, netenka svorio, o jų kraujyje nustatoma anemija.
Bronchektazės. Ligos eiga
Bronchektazinė liga yra lydima lėtinio uždegimo ir gleivių susikaupimo bronchuose. Tai gali sukelti paveldimos ligos, kai sutrikęs gleivių pašalinimas (Kartagenerio sindromas) ar labai suintensyvėjusi gleivių gamyba (cistinė fibrozė). Taip pat bronchektazės atsiranda kaip lėtinių ar labai sunkų infekcijų pasekmė. Lėtinis uždegimas sukelia progresuojantį bronchų sienelių irimą, ypač jų elastinių elementų, raumenų. Brochų sienelės pakinta, išsiplečia, juose kaupiasi gleivės ir toliau yra palaikomas uždegiminis procesas.
Bronchektazės. Diagnostika
|
Diagnostika pradedama klausantis plaučių garsų stetoskopu – išsiplėtus bronchams ir juose kaupiantis skysčiui gydytojas girdi pakitusius bei naujai atsiradusius, nebūdingus kvėpavimo garsus. Reikšmingas diagnostinis metodas yra ir skreplių laboratorinis ištyrimas, bakterijų kultūrų juose nustatymas. |
Svarbiausieji yra radiologiniai tyrimai, kurių metu yra gaunami plaučių atvaizdai. Pirmiausia gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, tačiau daugiausiai informacijos suteikia aukštos rezoliucijos plaučių kompiuterinė tomografija. Tai tyrimas, kurio metu taip pat naudojami rentgeno spinduliai ir gaunamas plaučių atvaizdas, kuriame matomi bronchektazinės ligos sukelti pažeidimai plaučiuose (išsiplėtę bronchai, cistos ir kt.).
Bronchektazės. Gydymas
|
Esminiai bronchektazinės ligos gydymo uždaviniai yra kvėpavimo takų infekcijos gydymas antibiotikais ir skysčio iš jų pašalinimas taikant drenažą ir fizioterapiją (naudojama tam tikra kvėpavimo ir kosėjimo technika; gulėjimas atitinkamoje pozicijoje, kuri padeda pasišalinti skysčiams iš plaučių; taikoma deguonies terapija). Lengviau sekretas pašalinamas iš bronchų ir vartojant gleives skystinančius vaistus (ekspektorantus). |
Sunkesniais ir rečiau pasitaikančiais atvejais, kai infekcija yra gana izoliuota tam tikroje plaučių vietoje ir ji smarkiai progresuoja nepaisant intensyvaus gydymo antibiotikais ir kitais vaistais, gali būti atliekama bronchoskopija (specialus vamzdelis yra įkišamas į bronchą, kad jį apžiūrėti, išsiurbti sekretą ar atlikti kitas gydomąsias procedūras). Ypač sunkiais ligos atvejais pažeista plaučių sritis yra pašalinama chirurginiu būdu.
Bronchektazės. Profilaktika
|
Nors nėra įrodyta, kad rūkymas gali tiesiogiai sukelti bronchektazinę ligą, visgi yra nepaprastai svarbu jo vengti, kadagi rūkymas yra dažna lėtinių uždegimų (pavyzdžiui, lėtinio bronchito) priežastis. Dažniausiai brochektazinę ligą sukelia apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Taigi, svarbiausia prevencinė priemonė yra medikamentinis šių infekcijų gydymas, taip pat fizioterapija sveikimo metu. |
Persirgus tymais, kokliušu ar kita ūmia kvėpavimo takų infekcija turi būti atliekama krūtinės rentgenograma, stebima, ar nėra pakitimų plaučiuose. Nors bronchektazinė liga po sunkių kvėpavimo takų infekcijų dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems žmonėms, sveikimo po jų metu būtina atlikti rentgenogramas ir suaugusiems. Medikamentinis gydymas turi būti tęsiamas tol, kol infekcija nėra galutinai išgydyta.
Lithuanian