Beržų lapai

Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Beržas (lotyniškai Betula) – tai beržinių šeimai priklausantis medis. Yra žinomos dvi liaudies medicinoje naudojamų beržų rūšys: plaukuotasis beržas (Betulapubescens) ir karpotasis beržas (Betulapendula). Beržas yra daugiametis, gali užaugti iki 20 metrų, turi baltais dryžiais margintą žievę.

Karpotojo beržo lapai yra rombo arba trikampio formos ir pliki, o plaukuotojo beržo lapai – apaugę smulkiais plaukeliais, turi apvalią pamatinę dalį. Abiejų medžių lapai auga ant kotelių. Karpotojo medžio šakos yra pasvirusios, o plaukuotojo ne. Karpotojo beržo žievė visa sueižėjusi, plaukuotojo – lygi (sueižėja tik seno medžio). Abiejų medžių vaisiai – du plunksniškus sparnelius turintys ir vieną sėklą talpinantys riešutėliai, jų žiedai – žirginėliai. Medis žydi gegužės mėnesį, o vaisiai subręsta liepos pabaigoje.

Lietuvoje plačiau paplitęs ir dažnesnis yra karpotasis beržas. Jis mėgsta saulėtas, šiltas vietas, drėgną dirvožemį. Plaukuotasis beržas retas, mėgsta pelkingus dirvožemius.

Veikliosios beržo lapų medžiagos: rauginės medžiagos, karotinas, dervinės medžiagos, flavonoidai (hiperozidas, rutinas, avikuliarinas), cukrus, vitaminai PP, E ir C, kumarinas, saponinai, betuloretininės rūgšties butilo esteris.

Beržų lapai tinka sergant kvėpavimo sistemos ligomis (augalas skatina atsikosėjimą, padeda peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu, faringitu). Beržo lapai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, tinka širdies nepakankamumo sukeltiems pabrinkimams mažinti. Beržo lapai taip pat pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiomis, antibakterinėmis savybėmis, gerina virškinimą. Lapai gali būti naudojami ir neurologinio pobūdžio skausmui malšinti.

Nerekomenduojama vartoti beržo lapų preparatų asmenims, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų, nes lapų sudėtyje esančios dervos gali neigiamai veikti inkstų audinį.