Geltonasis gencijonas

0
+0 -0


Grupė: Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Geltonasis gencijonas (lotyniškai Gentiana lutea) – tai gencijoninių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis žolinis augalas, kuris gali užaugti iki 40-120 centimetrų aukščio. Gencijono šaknis vertikali, negausiai šakota, cilindro pavidalo, iš išorės ruda, o iš vidaus – geltona. Augalas turi trumpą, storą (poros centimetrų skersmens) šakniastiebį, kuris užsibaigia keliais pumpurais. Žiedai – ryškiai geltoni, dideli, išsidėstę stiebo viršūnėje ir susiskirstę po 3-10 lapų menturiuose. Žiedo vainikėlis – geltonas, poros centimetrų ilgio, plokščias, ovalus, turi 5 skilteles, o taurelė yra kiek šviesesnė, gelsvos spalvos ir du kartus trumpesnė už vainikėlį. Gencijono lapai – pliki (nepadengti plaukeliais), gysloti (gyslos – lanko pavidalo). Apatiniai elipsės formos lapai turi kotelius, o viršutiniai ovalūs lapai – bekočiai.

Augalo vaisius – geltona, maždaug 6 centimetrų dėžutė, kuri subręsta rugsėjo mėnesį. Sėklos mažytės, ovalios, rudos spalvos. Gencijonas žydi vasarą, liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje geltonasis gencijonas natūraliai neauga. Jam tinkama itin derlinga, drėgna, šarminės reakcijos dirva, tad augalas Lietuvoje gali būti auginamas tik dirbtiniu būdu botanikos soduose ar daržuose. Gencijonas dauginasi sėklomis, tačiau gali daugintis ir šakniastiebiais.

Geltonojo gencijono veikliosios medžiagos: geltonasis pigmentas gentizinas, eteriniai aliejai, vitaminas C, cukrus, rauginės medžiagos, gleivės, kartieji glikozidai (genciamarinas, gencijinas ir genciopikrinas), pektinai.

Gencijono karčiosios medžiagos skatina virškinamojo trakto veiklą (ją stimuliuoja), taip pat skatina eritrocitų ir leukocitų gamybą kaulų čiulpuose. Jis suaktyvina tam tikrų fermentų veiklą, gerina apetitą, skatina tulžies išskyrimą, gerina atsikosėjimą, mažina karščiavimą, yra tinkamas kepenų ligoms gydyti.

Geltonojo gencijono vartojimo kontraindikacijos: šio augalo negalima vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims, turintiems aukštą arterinį kraujo spaudimą, ir sergantiesiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige.

Geltonasis gencijonas. Vartojimas

Gydomųjų preparatų gamybai naudojamos gencijono šaknys ir šakniastiebiai, kuriuos reikėtų kasti trečiaisiais–ketvirtaisiais (tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad reikėtų rinkti vėliau: penktaisiais–šeštaisiais) jų augimo metais, rudenį. Surinktos šaknys ir šakniastiebiai turi būti švariai nuplaunami, smulkios šakelės apgenimos, o storos ir ilgos šaknys – supjaustomos mažesniais gabaliukais ir perpjaunamos pusiau. Optimali geltonojo gencijono džiovinimo temperatūra yra 50-60 laipsnių Celsijaus. Tinkamai išdžiovintas augalas turi būti rusvai pilkos spalvos, geltonu vidumi. Sudžiovintas gencijonas tinkamas naudoti 5 metus.

Geltonojo gencijono antpilas. Puodeliu verdančio vandens reikėtų užpilti porą gramų džiovinto gencijono šaknų ir šakniastiebių, palaikyti 10 min. ir nukošti. Tokio antpilo reikėtų išgerti 3 puodelius per dieną. Nereikėtų viršyti dozės, nes per didelis antpilo kiekis gali sukelti galvos skausmą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.