Geltonžiedis barkūnas

+4
+4 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai

Geltonžiedis barkūnas (lotyniškai Melilotus officinalis) – tai pupinių šeimai priklausantis, žolinis, du metus gyvuojantis, nuo 30 iki 100 centimetrų užaugantis augalas. Jo šaknis – šakota, balkšvos spalvos, liemeninė, o stiebai (vienas arba keli) – šiek tiek pasvirę arba vertikalūs, šakoti, turi briaunas, o viršuje apaugę plaukeliais. Lapai – žalios spalvos, nedideli, ovalios formos, dantytais krašteliais. Ant vienos šakelės auga po tris lapelius (pirmieji du su koteliais, o galinis – bekotis). Augalo žiedai – geltonos spalvos, kelių milimetrų ilgio, susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – ankštis. Ji ovalios formos, pilkos spalvos, kelių milimetrų ilgio, turinti skersines raukšles ir snapelį.

Barkūnas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, jo sėklos subręsta vasaros gale ir ankstyvą rudenį.

Augalas plačiai ir gausiai paplitęs visoje Lietuvoje. Jis mėgsta derlingą ir drėgną dirvą, todėl auga pakelėse, palaukėse, dobilienose.

Veikliosios geltonžiedžio barkūno medžiagos: riebalai, baltymai, organinės rūgštys, cholinas, kumarinas (suteikia augalui malonų kvapą), eteriniai aliejai, kumarino rūgštis, flavoninės medžiagos, melilioto rūgštis, purino dariniai, glikozidas meliliotinas, krakmolas.

Augalas pasižymi uždegimą slopinančiuoju poveikiu, odą minkštinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis, todėl yra tinkamas pūlingiems odos susirgimams (votims, furunkulams) gydyti. Geltonžiedžio barkūno veikliosios medžiagos plečia kraujagysles (augalas tinkamas krūtinės anginos gydymui), efektyviai ramina nervų sistemą, lengvina atsikosėjimą.

Geltonžiedžio barkūno nerekomenduojama naudoti asmenims, turintiems krešėjimo sistemos sutrikimų arba vartojantiems krešėjimą slopinančius vaistus.

Geltonžiedis barkūnas. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkama antžemė geltonžiedžio barkūno dalis (žolė), taip pat nupjaunami storesni augalo stiebai . Barkūną reikėtų rinkti birželio–rugpjūčio mėnesiais. Augalas turi būti džiovinamas plačiai paskleidus itin gerai vėdinamoje patalpoje (gali būti džiovinamas lauke arba specialiai tam skirtoje džiovykloje) . Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinta žolė turi būti nemalonaus, kartoko skonio, skleisti kvapą, panašų į šviežio, kiek apvytusio šieno. Sudžiovintą barkūną rekomenduojama sutrinti ir persijoti per sietelį. Džiovinta žolė tinkama vartoti 2 metus. Kadangi barkūnas turi nuodingos medžiagos kumarino, džiovinant augalą būtina laikytis griežtų džiovinimo instrukcijų.

Geltonžiedžių barkūnų užpilas. Stikline verdančio vandens reikėtų užpilti porą šaukštų džiovintų barkūnų, uždengti ir pakaitinti 15 min. Pavirus užpilą, 45 min. palaikyti jį kambario temperatūroje ir nukošti. Į užpilą įpilti dar vieną stiklinę virinto vandens. Tokį užpilą reikėtų vartoti porą kartų per dieną po pusę stiklinės. Jame galima mirkyti ir kompresus. Jais gydyti sumuštas vietas, votis, furunkulus.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.