Fenilketonurija

+1
+1 -0

Fenilketonurija – tai reta įgimta medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas aminorūgšties fenilalanino kaupimasis organizme. Aminorūgštys – tai grupė molekulių, iš kurių sudaromi baltymai. Fenilalaninas yra randamas daugelyje maisto produktų. Sergant fenilketonurija, genas, reikalingas specifinio fenilananiną skaldančio fermento gamybai, būna mutavęs. Todėl ši aminorūgštis neskaldoma, ir kaupiasi audiniuose. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema ir smegenys: ilgainiui prasideda mokymosi, elgesio sutrikimai, epilepsija. Liga yra įgimta, todėl ji yra nepagydoma. Tad pagrindinis būdas, padedantis išvengti fenilalanino kaupimosi organizme, yra maisto produktų su juo vengimas.

 

Fenilketonuriją sukelia mutacija genetinėje žmogaus medžiagoje.  Liga pasireiškia tik tuo atveju, jeigu pakitusį geną vaikas gauna iš abiejų tėvų, taigi ji yra paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Dažniausiai tėvai nežino, jog yra fenilketonurijos geno nešiotojai. Šis genas yra labiausiai paplitęs Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra kur kas retesnis Azijoje ir Lotynų Amerikoje ir beveik nesutinkamas Afrikoje. Fenilketonurija vienodai dažnai paveikia berniukus ir mergaites. Lietuvoje kiekvienais metais nustatomi  3-4 fenilketonurijos atvejai. 

Fenilketonurija. Simptomai

Vos gimę naujagimiai, sergantys fenilketonurija, paprastai neturi jokių šiai ligai būdingų požymių. Tačiau jų negydant jau po kelių mėnesių pradeda ryškėti pirmieji ligos simptomai. Simptomai gali būti: protinis atsilikimas, elgesio ar socialinės problemos, traukuliai, tremoras (smulkus drebulys), hiperaktyvumas, sulėtėjęs augimas, odos bėrimai (egzema), maža galva (mikrocefalija). Iš tokių žmonių burnos, nuo odos ir  šlapimo sklinda pelėsio kvapas, atsirandantis dėl fenilalanino. Šie asmenys būna šviesios odos ir mėlynų akių, nes fenilalaninas jų organizme neverčiamas į pigmentą melaniną. 

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.