Kvapusis mairūnas

0
+0 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Kvapusis mairūnas (lotyniškai Majorana hortensis) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis (vėsaus klimato šalyse gyvuoja vienerius metus), iki 50 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Mairūnas turi vertikalios padėties, rausvą, prie pagrindo sumedėjusį ir gausiai išsišakojusį stiebą. Augalo lapai žali, ovalios formos (primena kiaušinį), apaugę smulkiais plaukeliais, lygiais krašteliais ir trumpais koteliais. Mairūno žiedai yra balti, nedidukai, telkiasi į varpos formos žiedynus. Augalas žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Mairūnas subrandina sėklas, tačiau jos paprastai būna nedaigios.

Natūraliai kvapusis mairūnas auga Viduržemio jūros pakrantėse, o dirbtinai auginamas beveik visoje Europoje, Amerikoje. Lietuvoje kvapieji mairūnai sėjami kaip vaistinis ir prieskoninis augalas soduose ir daržuose.

Veikliosios kvapiojo mairūno medžiagos:

– vitaminas C;
– eterinis aliejus;
– karčiosios medžiagos;
– beta karotinas;
– rauginės medžiagos;
– organinės rūgštys;
– mineralinės medžiagos;
– flavonoidai;
– taninai.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis kvapusis mairūnas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turint virškinimo sistemos sutrikimų (gerina apetitą, virškinimo procesus, skatina dujų pasišalinimą, tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną). Mairūnas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą (tinka gydyti šlapimo takų infekcijoms), raminamai veikia centrinę nervų sistemą, malšina galvos skausmus ir gydo viršutinių kvėpavimo takų susirgimus.

Kvapiojo mairūno preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims sergantiems skrandžio ir / arba dvylikapirštės žarnos opalige.

Prieš vartojant kvapiojo mairūno preparatų gydomaisiais tikslais, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kvapusis mairūnas. Vartojimas

Vaistiniams preparatams ruošti yra renkama ant žemės auganti mairūno dalis augalui pradėjus žydėti arba prieš pat žydėjimą. Džiovinti reikėtų plačiai paskleidus, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti mairūnai skleidžia silpną malonų kvapą ir yra saldžiai aitraus skonio. Sudžiovintą žaliavą rekomenduojama laikyti sandariuose induose.

Kvapiųjų mairūnų antpilo paruošimas: užvirti vieną stiklinę vandens, į ją įberti porą arbatinių šaukštelių džiovintų mairūnų žiedų, sandariai uždengti ir palaikyti 15 minučių. Paskui nukošti ir per dieną išgerti po 3 puodelius.

Su iš šviežių žiedų gautu eteriniu aliejumi galima masažuoti sumuštas arba skaudamas vietas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *