Paprastasis ąžuolas

+3
+3 -0


Grupė: Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastasis ąžuolas (lotyniškai Quercus robur) – tai bukinių šeimai priklausantis, visiems gerai žinomas, ilgaamžis, iki 30 metrų galintis užaugti medis. Jis turi tvirtą, storą stiebą. Žievė priklauso nuo medžio amžiaus: senų medžių – sueižėjusi ir sutrūkinėjusi, tamsiai ruda, o jaunų medelių – lygi ir blizganti. Medžio lapai žali, su koteliu, kiaušinio, formos, nukirstu galu, turi 5–7 poras skiautelių. Ąžuolo kuokeliniai žiedai (vyriški) yra žirginiuose, o piesteliniai žiedai (moteriški) auga ant žiedkočių. Medžio vaisius visiems gerai žinomas – pailga gilė, turinti goželę.

Paprastasis ąžuolas auga Lietuvoje, dažniausiai Vidurio žemumoje, rečiau pietinėje Lietuvos dalyje. Jis mėgsta priemolio dirvožemius.

Veikliosios paprastojo ąžuolo medžiagos: flavonoidai (kvercetinai), pektinai, gleivės, rauginės medžiagos, mineralinės druskos, dervos, pentozanai, cukrūs, elaginės ir galinės rūgštys, flobafenai, fitoncidai.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis paprastasis ąžuolas jau labai seniai naudojamas liaudies medicinoje. Jo veikliosios medžiagos turi uždegimus slopinantį poveikį, veikia baktericidiškai ir sutraukia kraujagysles, todėl tinka gydyti įvairiems infekciniams susirgimams, uždegimams, kraujavimams (iš nosies, hemorojinių mazgų, gimdos). Augalas padeda sergant virškinamojo trakto ligomis (stabdo viduriavimą, malšina kraujavimus, gydo lėtinį enterokolitą). Taip pat tinka šlapimo takų infekcijoms ir apsinuodijimams gydyti.

Dėl paprastojo ąžuolo preparatų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kadangi perdozavus gali pasireikšti pykinimas ar vėmimas.

Paprastasis ąžuolas. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkama paprastojo ąžuolo žievė. Rekomenduojama ją lupti pavasarį, nes tada ji lengviausiai atšoka nuo kamieno. Tinkamiausia vaistinei žaliavai yra 3–4 metų medžio žievė. Surinktą žievę reikėtų džiovinti itin gerai vėdinamoje patalpoje, tinka specialiai tam skirtos džiovyklės. Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinta ąžuolo žievė būna aitraus, burną traukiančio skonio, bekvapė, labai trapi ir blizgi. Tinkamai laikant (sandariuose induose ir gerai vėdinamoje patalpoje) galioja iki 5 metų.

Ąžuolo žievės nuoviro paruošimas: stikline drungno vandens užpilti šaukštą džiovintos ąžuolo žievės, pusvalandį pakaitinti, paskui atvėsinti ir perkošti. Įpilti vandens iki buvusio pradinio lygio. Nuovirą vartoti porą kartų per dieną, po vieną arbatinį šaukštelį. Labai svarbu neviršyti dozės, priešingu atveju nuoviras gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti apsinuodijimą.
Taip pat juo galima skalauti burnos ertmę iki 8 kartų per dieną (nuoviras turi uždegimus slopinantį ir sutraukiamąjį poveikį, todėl gydo kraujuojančias dantenas, uždegimus, anginą).
Iš nuoviro galima pasidaryti kompresą ir dėti jį ant pažeistos ar pūliuojančios odos.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.