Vaistinis valerijonas

0
+0 -0


Grupė: Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinis valerijonas (lotyniškai Valeriana officinalis) – tai valerijoninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 200 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Valerijonas turi vertikalų su daug smulkių išsišakojusių siūlinių šakelių šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, tuščiaviduris, viršūnėje išsišakojantis, vagotas, apatinėje dalyje plaukeliais apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, dantytais krašteliais, kiaušinio formos, susiskaidę plunksniškai ir turintys ilgesnį viršūninį lapelį. Ant stiebo esantys lapai auga ant trumpų kotelių arba yra bekočiai, o skroteliniai lapai turi ilgus kotelius. Valerijono žiedai yra rausvi arba balti, nedidukai, dvilyčiai ir telkiasi į skėčio pavidalo žiedynus. Žiedai turi penkis vainiklapius, kurie prie pamato suauga į vamzdelį, taurelė nedidelė. Augalas turi tris kuokelius ir vieną piestelę, o purka sudaryta iš trijų skiaučių. Vaisius – šviesiai rudos spalvos lukštavaisis. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, o sėklos subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Veikliosios vaistinio valerijono medžiagos: organinės rūgštys (obuolių, palmitino, acto, izovalerijono, stearino), fermentai, eterinis aliejus (susideda iš sekvisterpenų, bornilacetato, limoneno), glikozidai, mineralinės medžiagos (manganas, kalcis), alkaloidai (valerino, valerianino), rauginės medžiagos, dervos, saponinai, riebalai.

Gydomųjų savybių turintis vaistinis valerijonas yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jis raminančiai veikia centrinę nervų sistemą (mažina dirglumą, stresą, gydo nemigą), malšina virškinamojo trakto spazminius skausmus, skatina tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną ir aktyvina virškinimo procesus. Valerijonas tinkamas turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, kadangi gerina kraujotaką plėsdamas kraujagysles, pagerina širdies aprūpinimą reikiamomis medžiagomis.

Vaistinio valerijono preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, kurių arterinis kraujo spaudimas ir raumenų tonusas sumažėję, taip pat turintiems skydliaukės hipofunkciją.

Vaistinis valerijonas. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra naudojami valerijono šakniastiebiai ir šaknys. Jie renkami rudenį, nuvalomi nuo žemių, švariai nuplaunami vėsiu vandeniu ir susmulkinami. Džiovinti patariama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Optimali džiovinimo temperatūra 35–40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti valerijonai būna rudos spalvos, nemalonaus kartaus skonio ir skleidžia specifinį kvapą. Laikant tinkamomis sąlygomis (nuo drėgmės apsaugotoje patalpoje), valerijonų šaknys ir šakniastiebiai tinkami vartoti 3 metus.

Valerijono šakniastiebių ir šaknų nuoviro paruošimas: pusantros stiklinės vandens užpilti 10 gramų džiovintos smulkintos žaliavos, pakaitinti pusvalandį, atvėsinti ir nukošti. Patariama gerti 3 kartus per dieną, po pusę stiklinės. Suvartoti per 2 paras.

Valerijono šakniastiebių ir šaknų užpilo paruošimas: į termosą įpilti stiklinę verdančio vandens ir įberti 2 arbatinius šaukštelius džiovintos smulkintos žaliavos. Palaikyti vieną valandą ir perkošti. Vartoti kelis kartus per dieną, po vieną valgomąjį šaukštą, prieš valgį. Suvartoti per 2 paras.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.