Skiepai (vakcinos) yra vienas nuostabiausių moderniosios medicinos kūrinių. Dėl jų dar visai neseniai buvusios mirtinos ligos išnyko iš visuomenės akiračio, o ką kalbėti apie nesuskaičiuojamą išgelbėtų gyvybių skaičių. Skiepai iš mūsų kolektyvinės atminties ištrynė dar prieš kelis dešimtmečius jaustus niokojančius ligų padarinius.
Palyginti neseniai tam tikra dalis tėvų dėl sveiku protu ir logika nesuvokiamų priežasčių nustojo skiepyti savo vaikus. Kaip ir galima buvo tikėtis toks neatsakingas žingsnis sukėlė skiepais lengvai pažabojamų ligų pasikartojimą. Didžiausius šių ligų židinius galima pamatyti šiame žemėlapyje:
Pasaulio ligų žemėlapis »
„Antivakcininio judėjimo advokatais tampa kas tik nori, o dažnai tai būna ir gerai žinomi žmonės, pavyzdžiui, Jenny McCarthy, kuri yra „Playboy“ zuikutis (!)“ Viskas prasidėjo 1998 metais, kai britų medikas Andrew Wakefieldas išleido pranešimą neva tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) skiepai yra susiję su autizmo išsivystymu. Galų gale išaiškėjo, jog čia įsivėlė finansinis interesų konfliktas, o pačiam mokslininkui buvo atimta gydytojo licencija už duomenų klastojimą.
Gaila, bet istorija tuo nesibaigė. Antivakcininio judėjimo advokatais tampa kas tik nori, o dažnai tai būna ir gerai žinomi žmonės, pavyzdžiui, Jenny McCarthy, kuri yra Playboy zuikutis (!). Nenuostabu, kad esant dideliam žiniasklaidos dėmesiui ir tūkstančiams gerbėjų net ir anekdotiški argumentai gali padaryti įspūdį. Šiame straipsnyje norime paneigti antivakcininio judėjimo paskleistus mitus apie skiepų žalą moksliniais įrodymais.
Mitas nr. 1. „Skiepai sukelia autizmą“
1993 metais Japonijoje trigubą MMR vakcina buvo pakeista viengubomis. Spėkite, kas atsitiko? Autizmo atvejų toliau daugėjo. Tai yra vienas akivaizdžiausių įrodymų, kad tarp skiepų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Tai turėjo būti paskutinė vinis, įkalta į skiepų ir autizmo ryšio karstą, bet antivakcininis judėjimas kaltę pradėjo versti medžiagai, turinčiai gyvsidabrio, – thiomersal’iui. Ši medžiaga buvo naudojama kaip konservantas kai kuriose vakcinose (MMR skiepai niekada neturėjo šios medžiagos). 2000 metais šis komponentas buvo pašalintas iš visų vaikų planinių skiepų vien tik dėl to baisaus žodžio „gyvsidabris“, bet ne dėl pagrįstų baimių ar medicininių įrodymų. Nepaisant to, autizmo atvejų vis daugėja.
Žinoma, tai ne vieninteliai įrodymai, mokslininkai ir toliau testuoja vakcinų saugumą. Neseniai paskelbtame apžvalginiame straipsnyje, kuriame aptariama net 12 000 tyrimų, apimančių 8 vakcinas, nebuvo rasta ryšio tarp autizmo ir skiepų.
Mitas nr. 2. „Skiepai sukelia ir platina ligas, nuo kurių turėtų apsaugoti?“
Tai dažnas nesusipratimas, ypač dėl gripo vakcinos. Šalutinis skiepo poveikis gali būti lengvai sumaišomas su gripu. Pavyzdžiui, skiepo vieta gali būti skausminga, taip pat nedaug pakilti temperatūra, kartais gali imti skaudėti galvą – šie simptomai panašūs į gripo, tačiau niekaip neįmanoma susirgti gripu nuo skiepo, nes jame nėra „gyvų“ gripo virusų. Švelnus atsakas į gripo ar kitą vakciną iš tiesų yra geras požymis, rodantis imuninės sistemos veiklą ir vakcinos veiksmingumą.
Mitas nr. 3. „Persirgau vėjaraupiais ir man nieko neatsitiko“
Dauguma mūsų yra sirgę vėjaraupiais, nes tuo metu skiepai nuo vėjaraupių nebuvo plačiai prieinami. Tiesa, Lietuvoje jie vis dar nėra įtraukti tarp planinių skiepų ir yra mokami, bet ar tai reiškia, kad turėtume rizikuoti savo vaikų sveikata, kai yra galimybė viso to išvengti?
Kiekvienu atveju vakcinos nauda stipriai nusveria šalutinių poveikių riziką ir pačios ligos potencialią žalą. Susirgus tymais smegenų uždegimo ir pažeidimo rizika yra 1 iš 1000, o tokio pat pažeidimo rizika dėl tymų vakcinos 1 iš 1 000 000. Iš 100 neskiepytų nuo tymų vaikų 6 suserga plaučių uždegimu, o du vaikai iš tūkstančio – miršta, nors tam ir galima užkirsti kelią.
Lithuanian