Dažna moteris bent kartą savo gyvenime susiduria su nemalonia liga cistitu. Joms cistitas, dar vadinamas šlapimo pūslės uždegimu, aštuonis kartus dažnesnis nei vyrams ‒ tai paaiškinama anatominiais moters ypatumais. Moters šlaplė trumpa, pravira išorės link ir lokalizuojasi visai šalia išeinamosios angos, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms patekti į šlapimo pūslę ir sukelti infekciją.
Cistitas ‒ tai infekcinės kilmės šlapimo pūslės uždegimas. Iki 80 % atvejų šio uždegimo priežastis yra iš žarnyno patenkanti bakterija Escherichia coli. Ši bakterija žarnynui nepavojinga, tačiau patekusi į kitą, jai nebūdingą organizmo terpę, gali sukelti infekciją.
Sukėlėjas pirmiausiai lokalizuojasi tarpvietėje, makštyje ir priekinėje šlaplės dalyje, toliau kildamas šlaplės kanalu pasiekia šlapimo pūslę ir sukelia cistitą. Moterys šia liga dažniausiai užsikrečia:
- lytinių santykių metu;
- netaisyklingai valantis išorinius lytinius organus po tualeto (iš nugaros į priekį);
- įdedant tamponus;
- naudojant kontraceptines diafragmas.
Daugiau informacijos apie vaistus, reikalingus šlapimo pūslės užegimui gydyti rasite čia: |
Dažni cistito simptomai |
Retesni cistito simptomai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sergant kitomis ligomis (pavyzdžiui, makšties pienlige) gali pasireikšti panašūs simptomai, o tai apsunkina tikslios diagnozės nustatymą. Be to, įvairūs dezodorantai ir intymios higienos priemonės taip pat gali sudirginti lytinių organų gleivinę ir sukelti nestiprų skausmą šlapinantis.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei cistitui būdingi simptomai jaučiami pirmą kartą, šlapime pastebima kraujo, kūno temperatūra pakyla aukščiau 38 o C, kankina stiprus skausmas, liga kartojasi dažniau nei 3 kartus per metus.
Remiantis klinikiniais simptomais gydytojas ištiria šlapimo pasėlį. Diagnozė patvirtinama, jei jame randama daugiau nei 100 000 bakterijų 1 ml ir daugiau nei 10 leukocitų taip pat 1 ml. Moterims šio tyrimo pakanka, jei nėra ligos išplitimo požymių ir hematurijos (kraujo šlapime). Kiti laboratoriniai kraujo ir šlapimo tyrimai skiriami įtariant galimą ligos išplitimą ar norint įsitikinti, ar nesergama kitomis ligomis.
Kaip gydomas cistitas?
Antibiotikai. Pagrindiniai vaistai cistitui gydyti ‒ antibiotikai. Gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiat, nesulaukus šlapimo pasėlio rezultato. Svarbu, kad šlapimo pasėlis būtų paimtas prieš antibiotikų skyrimą. Kadangi cistitą dažniausiai sukelia Escherichia coli, tai pirmiausiai pasirenkamas antibiotikas, veikiantis būtent šią bakteriją.
Gydytojas, vadovaudamasis regione esančių bakterijų atsparumo statistika, parenka vaistą, kuris efektyviausiai veikia šį sukėlėją. Vėliau gydymas gali būti keičiamas arba tęsiamas atsižvelgiant į šlapimo pasėlio rezultatus. Esant lėtiniam cistitui skiriama maža antibiotiko dozė ilgesniam laikotarpiui, tačiau ligos paūmėjimai kartais gali kartotis. Jei paūmėjimai dažni, gali būti, kad bakterijos yra atsparios paskirtam antibiotikui.