Klevų ir beržų sula – sveikatos šaltinis. Sulos receptai

Balandžio 07, 2014 | Viktorija Dačinskaitė
+22
+26 -4

Kovo–balandžio mėnesiais jau galima bandyti tekinti beržų ir klevų sulą. Sula – tai maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį kamienu perduodamas į medžio šakas pumpurams brandinti. Todėl jos sezonas nėra ilgas ir baigiasi pirmiesiems pumpurams išsprogus. Tad pats metas mėgautis ne tik skaniais, bet ir itin sveikais gamtos teikiamais syvais. 

Klevai sulos duoda anksčiau (ją galima leisti kovo mėnesį, kai, paprastai, dar būna įšalas), ji yra saldesnė, nes turi daugiau fruktozės, gliukozės. Oro temperatūrai pakilus keliais laipsniais ir išsilaikius porą savaičių sulos ima duoti ir beržai. Jos išgaunama gausiau. Kitų medžių sula dažnai yra kartoko skonio, todėl nėra tokia populiari. Nepakenkiant medžiui per sezoną galima išleisti iki 100 l syvų. 

Kaip tekinti sulą? 

Remiantis laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, sulą galima leisti iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, planuojamų kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Iš plonesnių medžių sulą galima tekinti tuo atveju, jei jie bus kertami ne vėliau kaip po metų.

„Pasak gamtininkų, skylė sulai leisti turi būti gręžiama grąžtu, jokiu būdu ne kertama kirviu, nes tai pražudo medį.“ Norint sužinoti, ar sula jau teka medžio kamienu, pakanka nusilaužti šakelę ir pažiūrėti, ar iš jos teka medžio sultys. Pasak gamtininkų, skylė sulai leisti turi būti gręžiama grąžtu, jokiu būdu ne kertama kirviu, nes tai pražudo medį. Grąžtas turi būti laikomas šiek tiek jį pakreipiant į viršų. Kadangi medžio vandens indai glūdi negiliai, pakanka pragręžti apie 2 cm pločio ir 3 cm gylio skylę, o į ją reikia įstatyti latakėlį sulai tekėti. 

Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės. Tarpai tarp skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles būtina užkimšti. Tam tinka mediniai kaiščiai (tos pačios rūšies medžio, iš kurio buvo gaunama sula), kuriuos reikia užtepti moliu, derva arba specialiu sodo tepalu. Taip medis bus apsaugotas nuo kenksmingų grybų ir puvinių, bus sveikas ir duos sulos kitąmet. 

Gamtininkai rekomenduoja sulą leisti į stiklinį (ne plastikinį) indą. Anot jų, stiklas geriau padeda išsaugoti vitaminus ir skonį. Jį reikia laikyti pridengtą, kad neprikristų vabalų ar šapelių. Taip pat nerekomenduojama sulos tekinti iš pakelėse augančių medžių. 

Sulos gydomosios savybės 

Apie sulos naudą esame girdėję visi. „Sula turi teigiamą poveikį kraujotakos sistemai (tinka segant anemija, mažina arterinį kraujospūdį), stiprina imunitetą (padeda sergant peršalimo ligomis, avitaminoze), gerina inkstų veiklą (esant inkstų akmenligei, patinimams), padeda gydyti medžiagų apykaitos sutrikimus (pavyzdžiui, sergant podagra)“, – sako dietologė Žana Antonova. 

Pasak gydytojos, suloje randama įvairių mikro- ir makroelementų: 

  • magnio, kuris būtinas formuojantis skeletui, nervų ir raumenų jaudrumui;
  • mangano, reikalingo susidarant jungiamajam ir kauliniam audiniui;
  • angliavandenių ir lipidų;
  • natrio – vandens balansui ir rūgščių – šarmų balansui palaikyti;
  • kalio, kuris reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme (jis būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui);
  • kalcio, svarbaus kaulų sistemai, širdies veiklai, kraujo krešėjimui;
  • geležies (ji dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius);
  • cinko, kuris skatina ląstelių dauginimąsi, todėl būtinas žaizdų gijimui;
  • fosforo, kuris svarbus energijos apykaitai, taip pat reikalingas formuojantis kaulams ir dantims;
  • organinių rūgščių, gerinančių virškinimo trakto veiklą, pasižyminčių antimikrobinėmis, priešgrybelinėmis savybėmis. 

Sulos galiojimo laikas ir rauginimo būdai 

Vertingiausia gerti šviežią sulą. Ją galite pagardinti mėtos šakele ar keliomis šaldytomis uogomis. Sulos galiojimo laiką iki dviejų trijų dienų galima pratęsti laikant sandariame stikliniame inde šaldytuve. Vėliau sula gali turėti nuodingų savybių. Norint ja mėgautis ilgiau, geriausia sulą rauginti. 

Sulos receptai 

  • Į indą su sula įdėkite cukraus, citrinos rūgšties ir pakaitinkite iki 70‒80 laipsnių. Ištirpus cukrui, skystį nukoškite ir išpilstykite į 85‒90 laipsnių karščio temperatūroje pasterizuotus butelius.
  • Įmeskite į indą su sula ruginės duonos riekę. Jei norite paskaninti sulą, galite įdėti serbentų, ąžuolo ar apynių šakelę. Ant gėrimo viršaus užpilkite apie 5 cm storio avižų sluoksnį, pridenkite plona drobe ar marle. Sudygusios avižos sudarys apsauginį sluoksnį po kuriuo sula surūgs.
  • Jums reikės 4 l beržų sulos, gvazdikėlių, citrinos žievelės, medaus. Viską virkite ant silpnos ugnies, vis nuimkite putų perteklių. Atšaldę sulą, į ją įdėkite 10‒15 g mielių. Kai sula surūgs, ją perkoškite ir išpilstykite į tarą. Sandariai uždarykite, laikykite šaltai. 

Nepamirškime saugoti medžių ir naudingosiomis medžiagomis apdovanota sula mėgaukimės atsakingai. 

Skanaus!
 

© Žanos Antonovos nuotrauka iš asmeninio archyvo

+22
+26 -4
  • Peršalimas
  • Geležies stokos mažakraujystė
  • Geležies stokos anemija
  • Podagra
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Avitaminozė
  • Šeimos gydytojai
  • Imuniteto stiprinimas
  • Sula

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *