Neurozė – nerimą ir emocinę įtampą kelianti būklė

Rugsėjo 15, 2014
+5
+8 -3

Jei itin dažnai jaučiate stresą ir susierzinimą, gali būti, kad jus kamuoja funkcinių psichikos sutrikimų rūšis ‒ neurozė. Rimtesnių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, neurozė nesukelia, tad šį sutrikimą turinčio žmogaus elgesys paprastai neperžengia socialiai priimtinų normų. Dažniausias neurozės simptomas ‒ nerimas. Taip pat žmogų dažnai vargina emocinė įtampa, stresas ar depresija. Plačiau apie nemalonius simptomus keliantį sutrikimą, jo rūšis, ryškiausius požymius ir gydymą skaitykite straipsnyje. 

Svarbu neurozę skirti nuo psichozės. Psichozė – rimtesnis sutrikimas, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę, praranda racionalų aplinkos suvokimą. Nors pati savaime psichozė nėra psichinė liga, jos požymiai gali pasireikšti žmonėms, sergantiems šizofrenija, tiems, kurie nutraukė narkotikų vartojimą, arba ji gali atsirasti kaip rimtas vaistų šalutinis poveikis. Tuomet žmogus gali susikurti iliuzijų ir klaidingų įsitikinimų dėl iškreipto aplinkos suvokimo. Taip pat gali pasireikšti haliucinacijos, sutrikęs mąstymas. Psichozės atveju paprastai paveikiami ir žmogaus socialiniai santykiai, atsiranda sunkumų bendraujant, atliekant kasdienius darbus. 

Neurozė ‒ kiek lengvesnis psichikos sutrikimas nei psichozė. Išskiriamos kelios neurozės rūšys: 

  • obsesinis-kompulsinis sutrikimas,
  • nerimo neurozė,
  • reakcijos į stresą sutrikimai,
  • somatoforminiai sutrikimai,
  • isterija,
  • įvairios fobijos,
  • ramybės neduodančios manijos. 

„Pacientui gali kilti pačių įvairiausių minčių: kad rankos yra nešvarios, kad durys nėra uždarytos, kad visur pilna mikrobų.“ Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tai viena dažniausių neurozės rūšių ir vienas iš nerimo sutrikimų. Jį patiria apie 2–3 % žmonių. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas paprastai prasideda sulaukus 11–15 m. arba 20 m. Jo metu žmogų vargina įkyrios mintys (obsesijos), nuolat neduodančios jam ramybės ir nenumaldomas noras daryti tam tikrus veiksmus, kad būtų sumažintas diskomfortas, kylantis dėl įkyrių minčių. 

Žmogus pats suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, dažnai bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Pacientui gali kilti pačių įvairiausių minčių: kad rankos yra nešvarios, kad durys nėra uždarytos, kad visur pilna mikrobų. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, vis tikrina, ar durys tikrai uždarytos. Tai nenumalšina nerimo, o dažnai jį tik dar labiau sustiprina ir žmogus tarsi įklimpsta į uždarą ydingą ratą. 

Gydymas. Šis neurozinis sutrikimas gali būti gydomas įvairiai: vaistais, psichoterapija ir psichosocialine reabilitacija arba derinant šiuos būdus tarpusavyje. 

Reakcijos į stresą sutrikimai. Dar viena neurozės išraiška – tai reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia. Tačiau kartais stresas sukelia neadekvačią reakciją ir sutrikdo psichikos veiklą. 

1 2
+5
+8 -3
  • Depresija
  • Manija
  • Neurozė
  • Isterija
  • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
  • Potrauminio streso sutrikimas
  • Nerimo sutrikimas
  • Somatoforminiai sutrikimai
  • Stresas
  • Psichologija
  • Fobijos
  • Nerimas
  • Psichiatrijos klinikos
  • Psichologai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *