Dažniausi reakcijos į stresą sutrikimo simptomai:
- iš pradžių pasireiškia apdujimo būsena;
- susiaurėja sąmonės ratas;
- sutrinka dėmesys;
- gali būti prarandama orientacija;
- vėliau žmogus gali užsisklęsti savyje arba padidėti jo aktyvumas.
Jei tokie požymiai nepraeina ir išlieka apie mėnesį ar ilgiau, galima įtarti potrauminį streso sutrikimą. Esant šiam sutrikimui paciento prisiminimuose ir košmaruose kartojasi dvasinę traumą sukėlusio įvykio išgyvenimai. Gali pasireikšti dirglumas, baimingumas, miego sutrikimai, taip pat nerimas, depresija, sutrikęs bendravimas ir mažėjanti savivertė.
Gydymas. Tokios reakcijos į sunkų stresą turėtų būti gydomos psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodais.
 |
„Kitas būdas ‒ išsiaiškinti pagrindinę streso priežastį ir ją panaikinti. Norėdami ją suprasti, pirmiausia turime atsigręžti į save ir paklausti: kodėl viena ar kita situacija mums sukelia stresą?“ Skaitykite apie efektyvias streso valdymo technikas: |
Somatoforminiai sutrikimai. Pagrindinis šių neurotinių sutrikimų požymis ‒ nuolatiniai somatinio pobūdžio skundai. Tuomet žmogus nuolat skundžiasi organizmo veiklos sutrikimais, įvairiais jį varginančiais simptomais. Nepaisant pakartotinų neigiamų tyrimų rezultatų ir nuolatinio gydytojų aiškinimo, kad somatinės ligos nėra, pacientai dažnai reikalauja naujų tyrimų ir ieško įvairiausių galimybių būti konsultuojami.
Gydymas. Esant somatoforminiams sutrikimams labai svarbus darnus paciento ir psichikos sveikatos specialistų bendradarbiavimas. Bendras sutarimas dėl to, kad kūno ligos nėra ir kad sutrikimas kyla dėl psichologinių problemų, yra svarbus žingsnis pradedant paciento gydymą.
Labai svarbu, kad aplinkiniai ir artimieji, pastebėję pakitusį žmogaus elgesį, užsisklendimą ir nerimą, emocinę įtampą ar depresiją, suteiktų jam psichologinę paramą ir paskatintų bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu.
Lithuanian