Pavojingoji pasiutligė

Gruodžio 13, 2013 | Aliona Aleksandrovič
+7
+7 -0

Pasiutligė visada asocijuojasi su gyvūnų ligomis, tačiau šia liga gali susirgti ir žmogus. Pasiutligė žinoma nuo seniausių laikų ir pirmą kartą buvo aprašyta Senovės Rytų gydytojų prieš 3 tūkstančius metų iki mūsų eros. Šiuo metu liga yra išplitusi po visus Pasaulio kontinentus, išskyrus Antarktiką. Kasmet suserga apie 60 000 žmonių, ypač Azijoje ir Afrikoje.

Kas gi ta pasiutligė? Tai zoonozė – liga, kuri yra perduodama nuo gyvūno žmogui. Ją sukelia infekcinis susirgimas, kurį sukelia pasiutligės virusas. Pasiutligės virusu užsikrečia naminiai ir laukiniai gyvūnai, o žmonės yra užkrečiami kai virusas iš seilių patenka į žmogaus organizmą įkandimo ar įdrėskimo metu. Dažniausiai pasitaiko šunų ikandimai ir beveik pusė šių įkandimo pasitaiko vaikams iki 15 metų amžiaus. Virusas, patekęs į  organizmą, pradeda intensyviai daugintis ir keliauja į nugaros ir galvos smegenis (į centrinę nervų sistemą). Iš čia toliau plinta į seiles, plaučius, inkstus ir kitus organus. Inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo) pasiutligės atveju trunka nuo dviejų iki dvylikos savaičių. Kuo arčiau infekcijos vietos yra smegenys, tuo trumpesnis inkubacinis laikotarpis. Šio laikotarpio žinojimas yra ypatingai svarbus, nes tik šiuo laikotarpiu pradėtas gydymas gali būti sėkmingas.

Pradiniame laikotarpyje atsiranda karščiavimas (iki 38oC), nuovargis, miego sutrikimai, apetito nebuvimas, galvos skausmas, irzlumas, nerimas, vėmimas. Šis laikotarpis gali trūkti iki 10 dienų. Vėliau pasiutligė vystosi viena arba kita linkme: įsiutusi, nebyli, paraližuojanti pasiutligė. Įsiutusi pasiutligė pasižymi periodiškai atsirandančiu hiperaktyviu elgesiu, kurį keičia santykinai ramus laikotarpis.  Įsiučio laikotarpiu atsiranda agresyvus elgesys, kramtymas, sujaudinimas, haliucinacijos, kliedesiai, seilėtekis, karščiavimas, pasišiaušia odos plaukai, vyrams – ilgalaikis varpos sujaudinimas. Taip pat atsiranda vandens, šviesos ir oro baimė. Ypatingai ryški yra vandens baimė, iš pradžių bijo praryti seiles, skauda gerklę, ryjant dėl stipraus gerklės raumenų įtempimo atsiranda kelias sekundes trunkantis šių raumenų spazmas. Simptomai ryškėja kelių dienų eigoje, sergantįjį gali ištikti koma ar mirtis dėl širdies ar plaučių funkcijos nepakankamumo. Paraližuojančios pasiutligės metu jaučiamas bendras nuovargis, progresuoja raumenų silpnumas ir galutinai atsiranda raumenų paralyžius. Pažeidimas dažniausiai prasideda rankose ir kojose, toliau plinta po visą kūną. Nebyli pasiutligė ilgą laiką yra nepastebima, kol galiausiai sergnatįjį ištinka koma ar mirtis.

Pasiutlige susirgti didesnė tikimybė kyla veterinarams ir kitiems su gyvūnais dirbantiems specialistamsProfilaktika. Pasiutligė yra mirtina liga ir ją yra lengviau įspėti, nei nugalėti. Pirminė profilaktika (kai žmogus nėra užsikrėtęs pasiutlige) yra rekomenduojama žmonėms, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti. Tai laboratorijų darbuotojai, su šikšnosparniais kontaktuojantys žmonės, keliaujantys į tas šalis, kur pasiutligė yra labai paplitusi arba yra didelė tikimybė gyvūnų įkandimams (pavyzdžiui, džiunglės), veterinarijos ir gyvunų priežiūros srityse dirbantiems asmenims. Visiems kitiems vakcina skiriama tik po galimo užsikrėtimo pasiutlige – antrinė profilaktika. Kasmet apie 15 milijonų žmonių visame pasaulyje gauna antrinę profilaktiką ir tai išgelbėja gyvybę šimtams tūkstančių gyventojų. Yra kelios vakcinos ir jos yra skiriamos skirtingomis dozėmis ir tvarka. Bendra taisyklė: nėščiosioms moterims patariama vengti pasiutligės vakcinos. Suaugusiems vakcina yra skiriama į žasto raumenį, o vaikams į šoninę šlaunies pusę. Nepatariama skirti vakciną į sėdmenų raumenis,
nes šiuo atveju susidaro mažesni antikūnų kiekiai.

Kiti patarimai norint išvengti pasiutligės. Naminiai šunys ir katės periodiškai turėtų būti skiepijami nuo pasiutligės. Naminius gyvūnus laikyti namuose, o išleidus į lauką prižiūrėti ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais gyvūnais. Maži gyvūnai, tokie kaip triušiai, jūros kiaulytės, turi būti laikomi narveliuose ir taip yra apsaugomi nuo pasiutligės, kadangi tokie gyvūnai nėra skiepijami. Pranešti apie benamius gyvūnus prieglaudoms. Vengti laukinių gyvūnų ir laikytis kuo toliau, ypač reikia būti dėmesingiems, jeigu laukinis gyvūnas yra ramus ir nebijo žmogaus. Ruošiantis kelionei reikėtų skirti laiko ir pasidomėti ar šalis nėra tam tikrų infekcijų rizikos zona ir norint išvengti ligos kreiptis į šeimos gydytoją dėl galimos vakcinacijos.

Pasiutligė dažniausiai suprantama kaip išskirtinai gyvūnų liga, tačiau mes privalome prisiminti, kad tie gyvūnai gyvena aplink mus ir su mumis (šunys, katės), ir gali mus užkrėsti bet kurią minutę. Verta žinoti kaip patiems apsisaugoti nuo pasiutligės ir kaip apsaugoti savo mylimą augintinį. O įvykus kontaktui nedelsiant kreiptis į gydytoją ir gauti specializuotą pagalbą, kuri yra ypatingai svarbi  ir efektyvi pradinėje ligos stadijoje.

+7
+7 -0
  • Pasiutligė
  • Vidaus ligų gydytojai
  • Šunys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.