Rotavirusinė infekcija, dažnai pavadinama „Roto virusu‟, pasireiškia plonosios žarnos uždegimo simptomais. Sunkiausia ligos forma serga vaikai iki 2 metų. Pirmasis susirgimas – pats sudėtingiausias, galintis sukelti sunkių komplikacijų, pavojingų mažo vaiko gyvybei. Suaugusiesiems pasireiškia lengvesnė ligos forma arba nesukelia pastebimų požymių. Dažniausiai rotavirusas išplinta šaltuoju metų laikotarpiu, bet klastinga liga gali užklupti ir pavasarį.
Rotavirusinės infekcijos priežastys
Ligą sukelia rotavirusas, dažniausiai plintantis fekaliniu oraliniu būdu. Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis simptomine arba besimptome ligos forma, su kurio išmatomis iš žarnyno pasišalina ir pasidauginęs virusas.
Aplinkoje „roto virusas‟ gali išlikti gyvybingas iki 10 parų. Per nešvarias rankas, užterštą maistą ar vandenį užkratas patenka į burną, po to į skrandį ir žarnyną. Dažnai maži vaikai rotavirusu apsikrečia vaikų kolektyvuose, darželiuose ar yra apkrečiami tėvų, vyresnių brolių ir seserų, kurie serga lengvesnėmis infekcijos formomis.
Kaip atpažinti rotavirusą?
„Roto viruso‟ inkubacinis periodas dažniausiai trunka 1–3 dienas. Dažniausiai infekcija prasideda pykinimu ir vėmimu, pakyla kūno temperatūra, vėliau pasireiškia pilvo skausmas ir viduriavimas.
- Viduriavimas. Jis tęsiasi 3–8 dienas. Išmatos vandeningos ir putotos. Tuštinamasi iki 20 kartų per dieną (dažnis gali būti įvairus).
- Karščiavimas. Pakilusi temperatūra laikosi apie 2 dienas. Temperatūra gali pakilti nežymiai ‒ iki 38 °C ar net iki 40 °C ir daugiau.
- Pilvo skausmas. Vargina skausmas, kuris apima visą pilvą. Negalintys pasiskųsti maži vaikai tampa irzlūs.
- Pykinimas ir vėmimas. Tai gali trukti iki 8 kartų per dieną.
- Apetito nebuvimas. Vaikas gali imti atsisakyti net ir mėgstamiausio maisto.
- Bėrimas. Tai retai pasitaikantis „roto viruso‟ sukeltas simptomas. Kūnas gali būti išbertas mažomis (iki 5 mm skersmens) dėmelėmis.
- Dehidratacija. Viduriavimas ir vėmimas ilgainiui gali sukelti dehidratacijos simptomus: troškulį, odos sausumą, sumažėjusį odos elastingumą, burnos džiūvimą, odos blyškumą ar net melsvumą, patamsėjusius paakius, sumažėjusį susidarančio šlapimo kiekį (vaikas ima šlapintis retai ir po nedaug arba šlapimas išvis nesusidaro), įkritusios akys, vangumas ir mieguistumas, įdubęs kūdikio momenėlis, verkimas be ašarų. Dehidratacijos sukeltos komplikacijos pavojingos vaiko gyvybei, todėl svarbu, kuo greičiau koreguoti vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme.
- Peršalimą primenantys simptomai. Galimi ir kvėpavimo takų pažeidimo simptomai: sloga, gerklės skausmas ir kiti peršalimą ar gripą primenantys požymiai.
Užsikrėtus rotavirusu nebūtinai turi pasireikšti visi minėti simptomai. Vaikas gali tik vemti ar viduriuoti. Įmanomos įvairios infekcijos požymių kombinacijos, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į sutrikusią vaiko sveikatą, jo skundus ir kreiptis į gydytoją.
Kaip išvengti „roto viruso‟?
Pati efektyviausia ir esminė profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Labai svarbu dažnai plauti mažo vaiko rankas ir mokyti jį tai atlikti patį. Svarbi ir suaugusiųjų higiena, nes net nežinodami, kad susirgote, galite apkrėsti vaiką.
Norėdami patys apsisaugoti nuo „roto viruso‟, privalote nuolat plautis rankas. Pakeitę kūdikio sauskelnes, stenkitės nieko neliesti, kad neišplatintumėte viruso namuose, ‒ kuo skubiau kruopščiai nusiplaukite rankas. Taip nesusirgsite patys ir nesusirgs kiti šeimos nariai.
Vėdinkite kambarį, kuriame guli sergantis vaikas. Valykite mažylio žaislus ir kitus jo daiktus, naudodami dezinfekcines priemones, kurios pašalina nuo paviršių rotavirusus. Venkite kontakto su viduriuojančiais žmonėmis, neleiskite vaikui bendrauti su kitais sergančiais vaikais ir suaugusiaisiais.
Skiepijant kūdikius taip pat galima užkirsti kelią „roto virusui‟. Šiuo metu Lietuvoje taikomos dviejų rūšių gyvos vakcinos. Skiepijama 2 arba 3 kartus per burną (tai priklauso nuo vakcinos rūšies).
Kūdikį galima skiepyti kartu su kitomis vakcinomis. Svarbu, kad paskutinė vakcinacija būtų atlikta iki vaikui sukaks 6 mėnesiai. Tarp skiepų taikoma vieno mėnesio pertrauka. Vaiką galima skiepyti nuo 2 mėnesių amžiaus. Vakcinų efektyvumas 85–100 %. Skiepai apsaugo nuo sunkių ligos formų, o apie galimą pasirinkti vakcinaciją turėtų informuoti gydytojas.
Taigi jei auginate mažylį, išmokinkite jį elementarios higienos pamokėlių: rankas plaukite ne tik prieš valgį, bet ir grįžę iš lauko ar apsilankę svečiuose; taip pat išmokinkite vaikutį, kad žaidžiant darželyje vengtų rankomis liesti veidą. Kaip jau minėjome, skiepai ‒ efektyvesnė priemonė, apsauganti nuo sunkesnių rotavirusinės infekcijos formų. Pasirinkite jums tinkamiausią būdą ir pasirūpinkite ne tik mažyliu, bet ir kitų šeimos narių sveikata.
Lithuanian