Grupė:
Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Europinė pipirlapė (lotyniškai Asarum europaeum) – tai kartuolinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, žolinis augalas, galintis užaugti iki 10 centimetrų aukščio. Pipirlapės šakniastiebis šliaužia ant žemės, yra šakotas ir nariuotas, turi žvynelius. Šaknys – trumpos, plonos ir gausiai įsišaknijusios. Lapai turi ilgą kotelį, yra širdies, inksto ar pupelės formos, plaukuoti iš abiejų pusių, viršuje – tamsiai žalios spalvos , o apačioje – kiek šviesesnės spalvos, gysloti. Ant vieno stiebo auga po kelis lapus (dažniausiai po 3-4). Pavieniai žiedai susitelkę tarp lapų, jų apyžiedis išorinėje pusėje rausvas ir plaukuotas, o vidinėje – tamsiai violetinis, sudarantis verpstišką vamzdelį. Pipirlapės vaisius – dėžutė, turinti šešis lizdus, sėklos – mažytės, ovalios, pilkos spalvos.
Pipirlapė žydi pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais). Augalas randamas visoje Lietuvoje, tačiau nėra gausiai paplitęs. Pipirlapė mėgsta pavėsingas ir drėgnas vietas, auga lapuočių miškuose, gyvatvorių pavėsiuose.
Veikliosios europinės pipirlapės medžiagos: kaučiukas, obuolių ir citrinų rūgštis, rauginės medžiagos, eteriniai aliejai, krakmolas, dervos, mineralinės medžiagos, redukuoti cukrūs.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti europinė pipirlapė naudojama liaudies medicinoje kepenų ir inkstų funkcijoms stiprinti, kaip pagalbinė medžiaga gydyti alkoholikams. Pipirlapė skatina šlapimo išskyrimą, tinka tam tikroms psichinėms ligoms (isterijai, haliucinacijoms) gydyti. Išoriškai gali būti vartojama įvairiems sumušimams, venų išsiplėtimui gydyti.
Europinės pipirlapės vartojimo kontraindikacijos: augalo nereikėtų vartoti turintiesiems sunkių širdies ritmo sutrikimų; nėščioms moterims; taip pat sergantiesiems kolitu. Europinė pipirlapė yra nuodingas augalas, todėl dėl jos vartojimo ir paruošimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.