Europinė pipirlapė

+1
+1 -0


Grupė: Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Europinė pipirlapė (lotyniškai Asarum europaeum) – tai kartuolinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, žolinis augalas, galintis užaugti iki 10 centimetrų aukščio. Pipirlapės šakniastiebis šliaužia ant žemės, yra šakotas ir nariuotas, turi žvynelius. Šaknys – trumpos, plonos ir gausiai įsišaknijusios. Lapai turi ilgą kotelį, yra širdies, inksto ar pupelės formos, plaukuoti iš abiejų pusių, viršuje – tamsiai žalios spalvos , o apačioje – kiek šviesesnės spalvos, gysloti. Ant vieno stiebo auga po kelis lapus (dažniausiai po 3-4). Pavieniai žiedai susitelkę tarp lapų, jų apyžiedis išorinėje pusėje rausvas ir plaukuotas, o vidinėje – tamsiai violetinis, sudarantis verpstišką vamzdelį. Pipirlapės vaisius – dėžutė, turinti šešis lizdus, sėklos – mažytės, ovalios, pilkos spalvos.

Pipirlapė žydi pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais). Augalas randamas visoje Lietuvoje, tačiau nėra gausiai paplitęs. Pipirlapė mėgsta pavėsingas ir drėgnas vietas, auga lapuočių miškuose, gyvatvorių pavėsiuose.

Veikliosios europinės pipirlapės medžiagos: kaučiukas, obuolių ir citrinų rūgštis, rauginės medžiagos, eteriniai aliejai, krakmolas, dervos, mineralinės medžiagos, redukuoti cukrūs.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti europinė pipirlapė naudojama liaudies medicinoje kepenų ir inkstų funkcijoms stiprinti, kaip pagalbinė medžiaga gydyti alkoholikams. Pipirlapė skatina šlapimo išskyrimą, tinka tam tikroms psichinėms ligoms (isterijai, haliucinacijoms) gydyti. Išoriškai gali būti vartojama įvairiems sumušimams, venų išsiplėtimui gydyti.

Europinės pipirlapės vartojimo kontraindikacijos: augalo nereikėtų vartoti turintiesiems sunkių širdies ritmo sutrikimų; nėščioms moterims; taip pat sergantiesiems kolitu. Europinė pipirlapė yra nuodingas augalas, todėl dėl jos vartojimo ir paruošimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Europinė pipirlapė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkami europinės pipirlapės lapai ir šakniastiebiai su šaknimis. Lapai turėtų būti skinami vasaros viduryje ir pabaigoje (liepos–rugpjūčio mėnesiais), o šakniastiebiai ir šaknys kasami ankstyvą rudenį. Džiovinti pipirlapę reikėtų itin gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra tiesioginių saulės spindulių. Optimali džiovinimo temperatūra – iki 50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai išdžiovinta pipirlapė turi išlaikyti žalią spalvą.

Pipirlapės paruošimo būdai

Alkoholizmui gydyti. Stikline vandens reikėtų užpilti šaukštą smulkintų europinės pipirlapės lapų, pavirti 10–15 min. Pavirus indą sandariai uždaryti ir palaikyti pusvalandį. Atvėsusį nuovirą reikėtų perkošti. Šaukštą nuoviro įpilti į stiklinę su degtine ir duoti atsigerti alkoholikui. Toks mišinys sukels pykinimą ir vėmimą, pasišlykštėjimą degtine.

Tirpalo, skirto išoriniam vartojimui, paruošimas. Verdančio vandens stikline reikėtų užpilti porą šaukštų džiovintos pipirlapės ir pavirti kelias minutes. Paskui nukošti, tirpalu sudrėkinti marlę ar kitą švarų audinį ir dėti jį ant pažeistų vietų.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.