Paprastoji linažolė

+1
+1 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastoji linažolė (lotyniškai Linaria vulgaris) – tai bervidinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 90 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Linažolė turi ilgą šaknį, trumpą ir žeme besidriekiantį šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalus, stačias, gausiai šakelėmis apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, pražanginiai, pailgi, lygūs, į apačią nulinkusiais kraštais, galintys užaugti iki 6 centimetrų ilgio. Linažolės žiedai dideli, geltoni, su oranžine žiotimi, augantys didelėse ir tankiose, ant pačios augalo viršūnės esančiose kekėse. Viso žiedyno šakos ir žiedkočiai apaugę smulkiais liaukiniais plaukeliais. Žiedo taurelė turi penkis dantelius, o vainikėlis – netaisyklingos formos dvilūpis. Vaisiai – pailgos dėžutės, kurių viduje mažos, juodos, plokščios, disko formos sėklytės. Augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, o vaisiai subręsta rugpjūtį.

Linažolė Lietuvoje yra puikiai žinoma ir dažna. Ji auga įvairiose vietose: laukuose, dykvietėse, pakelėse, pakrūmėse, miškuose, pamiškėse, šlaituose, kirtimuose.

Veikliosios paprastosios linažolės medžiagos: vitaminas C, alkaloidas peganinas, fitosterinas, flavonoidiniai glikozidai (pektolinarinas, linarinas, neolinarinas), h-triakantanas.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji linažolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji skatina šlapimo išsiskyrimą (todėl tinkama šlapimo takų infekcijoms gydyti), prakaito išsiskyrimą (tinkama karščiuojant), tulžies išsiskyrimą į žarnyną (todėl pagerina virškinimo procesus, laisvina vidurius). Linažole gydomos įvairios odos ligos (pvz., spuogai, egzema), efektyviai malšinamas skausmas, gydomas hemorojus ir kepenų bei raumenų ligos (augalas stimuliuoja raumenis ir didina jų aktyvumą).

Paprastosios linažolės preparatų nerekomenduojama vartoti smarkiai viduriuojant, sergant tulžies pūslės akmenlige bei nėščioms moterims.

Paprastoji linažolė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti pjaunama ant žemės auganti augalo dalis (maždaug 5 centimetrų nuo žemės) žydėjimo metu. Džiovinti reikėtų plačiai paskleidus, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje (tam tinka specialios džiovyklės). Optimali džiovinimo temperatūra 40–50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos linažolės būna kartaus skonio ir nemalonaus, stipraus, aitraus kvapo. Išdžiovinus laikyti tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje ir nevartoti ilgiau nei 1 metus.

Linažolės užpilo kompresams ruošimas: puse litro vandens užpilti porą šaukštų smulkintos džiovintos žolės, pavirinti 15 minučių ir nukošti.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *