Insultas – liga, vis dažniau ištinkanti ir jaunus žmones

Lapkričio 03, 2014 | Kamilė Kogstaitė
+8
+10 -2

Praėjusį trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Didžiojoje auditorijoje vyko atvirų durų renginys, skirtas Pasaulinei insulto dienai. Įstaigos gydytojai skaitė pranešimus apie insultą ir atsakė į esminius klausimus, susijusius su šia liga. Šokiruoja faktas, kad kas šeštas žmogus gyvenime patiria insultą. Šia liga serga tiek jauni, tiek vyresni žmonės, tiek moterys, tiek vyrai. Išsamus straipsnis apie tai, kokie požymiai gali įspėti apie insulto grėsmę, kas lemia šią ligą ir kaip jo išvengti. 

„Viena iš jų – 27 m. informacinių technologijų specialistė Urtė, kurią insultas ištiko parduotuvėje renkantis obuolius.“ Insultas – viena iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų Lietuvoje. Ir net jei po insulto žmonės atsigauna, didelei daliai jų tenka gyventi su negalia. Svarbu suvokti, jog insulto priepuolis ištinka netikėtai, o pagalba priepuolio ištiktajam turi būti suteikta labai greitai. 

Konferencijoje pristatytuose vaizdo įrašuose insulto ištiktieji dalijosi savo patirtimi. Viena iš jų – 27 m. informacinių technologijų specialistė Urtė, kurią insultas ištiko parduotuvėje renkantis obuolius. Urtė vaizdo įraše pasakojo, kad nė nenumanė, jog kada nors ją galėtų ištikti priepuolis – mergina jautėsi sveika ir gyvybinga. Insulto metu šalia buvęs merginos draugas suteikė jai skubią pagalbą. Deja, po priepuolio merginos gyvenimas pasikeitė: ji turėjo radikaliai pakeisti gyvenimo būdą ir nuolat vartoti paskirtus medikamentus. 

Išeminis ir hemoraginis insultas 

Konferencijoje kalbėjusi gydytoja rezidentė Agnė Ovčinikova teigė, kad insultas kasmet ištinka 30 milijonų žmonių. Visame pasaulyje žmogus kas 2 sekundes patiria insultą, o kas 6 sekundes – nuo insulto priepuolio mirštama. Moteris pripažino, kad insultas dažnesnė vyresnių žmonių liga, tačiau greitėjant gyvenimo tempui, kylant stresui ir įtampai darbe, prastai maitinantis, insultas vis dažniau ištinka ir jaunesnio amžiaus žmones. 

A. Ovčininkova išskyrė dvi pagrindines insulto rūšis – išeminį ir hemoraginį insultus. Išeminis insultas (PSIP) – tai gresiantis tikrojo insulto pranašas; jis gali būti trombozinis ir embolinis. Hemoraginis insultas (įvyksta dėl kraujo išsiliejimo į smegenis) – tai insultas, kuris skirstomas į intracerebrinį (kai kraujas išsilieja tiesiai į smegenis) ir subarachnoidinį (kai kraujas išsilieja į tarpą tarp smegenų dangalų). Subarachnoidinio tipo insultą lydi itin stiprus galvos skausmas, kurį patyrusieji apibūdina kaip stipriausią gyvenime patirtą skausmą. A. Ovčinikova taip pat išskyrė insulto atsiradimo priežastis. 

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys insulto atsiradimą 

  • Alkoholio vartojimas didina insulto tikimybęArterinė hipertenzija. Tai dažniausia insulto atsiradimo priežastis (net 60 % insulto atvejų pasireiškia dėl arterinės hipertenzijos – apie šią rizikos grupę plačiau bus kalbama straipsnio pabaigoje). Gydytoja patarė, kaip mažinti arterinės hipertenzijos veiksnį, t. y. vartoti minimalų kiekį valgomosios druskos, mitybą praturtinti vaisiais, daržovėmis, valgyti neriebų maistą, sportuoti, riboti alkoholį, vartoti paskirtus medikamentus, o svarbiausia – stengtis, jog kraujospūdis neviršytų nustatytų 140–90 mm Hg.
  • Prieširdžių virpėjimai. Žmogus, kuriam pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi 5–6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa.
  • Alkoholio vartojimas. Moterims per dieną galima suvartoti ne daugiau nei vieną alkoholio vienetą, vyrams – ne daugiau nei du.
  • Rūkymas. Didžiausią insulto riziką turi rūkantys pacientai. Rūkymas skatina ir aterosklerozės vystymąsi. Gera žinia ta, kad nustojus rūkyti ir praėjus penkiems metams rizika susirgti insultu labai sumažėja.
  • Cukrinis diabetas. Hiperglikemija pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl sergant cukriniu diabetu būtina ankstyva insulto profilaktika.
  • Fizinio aktyvumo stoka. Bent 30 min. per dieną būtina skirti sportui.
  • Nesveika mityba. Subalansuota mityba, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta, padeda kontroliuoti kūno masę.
  • Nutukimas. Prognozuojama, jog ateityje vienas iš keturių asmenų pasaulyje bus nutukęs, todėl reguliarus fizinis aktyvumas – būtinas. 
1 2 3
+8
+10 -2
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Insultas
  • Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Arterinė hipertenzija
  • Neurologija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *