Kaip gyventi su arterine hipertenzija?

Liepos 28, 2020 | Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Arterinės hipertenzijos diagnozė tikrai nereiškia gyvenimo pabaigos. Su šia liga taip pat galima „susigyventi“ ir sėkmingai žengti kokybiško gyvenimo keliu. Tereikia suprasti, kad net ir patys veiksmingiausi vaistiniai preparatai bus efektyvūs tik tuomet, kai bus paisoma sveikesnio gyvenimo rekomendacijų. Įrodyta, kad laikantis tam tikrų patarimų, vaistinių preparatų reikia mažiau, o kraujo spaudimas mažinamas daug sėkmingiau. Tad ką vertėtų žinoti kiekvienam, sergančiam arterine hipertenzija arba turinčiam šalia artimąjį, paliestą šios klastingos ligos?

Suvokimas, kad arterinė hipertenzija yra lėtinė liga, yra pirmasis žingsnis sėkmingesnio gydymo link. Pacientas turi suprasti, kad po diagnozės patvirtinimo „darbas“ tik prasideda – liga paprastai gydoma visą likusį gyvenimą. Negydomos arterinės hipertenzijos vystymasis nesustoja – ji progresuoja kas sekundę ir vis labiau pažeidžia širdies raumenį bei kraujagysles, tuo pačiu pažeisdama ir praktiškai visas organizmo ląsteles, audinius bei organus. Itin didelė žala tenka tiems organams, kuriuose labai daug kraujagyslių – ilgainiui gali išsivystyti negrįžtami pažeidimai ar nepakankamumas, pavyzdžiui, regos sutrikimai, inkstų nepakankamumas, galvos smegenų insultas ir taip toliau.

"Tereikia suprasti, kad net ir patys veiksmingiausi vaistiniai preparatai bus efektyvūs tik tuomet, kai bus paisoma sveikesnio gyvenimo rekomendacijų."

Taigi nuo ko reiktų pradėti, jei sergate arba esate linkęs į arterinę hipertenziją?

  • Pirmiausiai turėtumėte atsisakyti žalingų įpročių (žinoma, jei jų turite). Nerekomenduojama vartoti alkoholio ir rūkyti, nes nikotinas ir etilo alkoholis turi neigiamą poveikį ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir visam organizmui. O ką kalbėti apie socialinę ir finansinę žalą, kurią sukelia šie žalingi įpročiai?

  • Verta maitintis sveikiau ir labiau apgalvotai – stebėkite, ką ir kada valgote. Rekomenduojama sumažinti gyvulinių riebalų kiekį, atsisakyti rafinuotų produktų ir greito maisto, nevalgyti pernelyg aštriai ir saldžiai. Dažniau rinkitės augalinį maistą. Valgykite daržoves, vaisius, grūdinius produktus, liesus rauginto pieno gaminius. Maistas turi būti šviežias ir kuo mažiau apdirbtas, pavyzdžiui, verta vengti sūdyto, konservuoto, riebaluose kepto ar netgi juose virto maisto. Vartokite skysčių – geriausia gryno vandens, o saldintų gėrimų venkite.

  • Būtinai turite suprasti, kad druskos kiekis maiste – itin reikšmingas. Kuo mažiau suvalgysite natrio chlorido, tuo geresnės kraujo spaudimo kontrolės galite tikėtis. Druskos kiekis per parą neturėtų viršyti penkių gramų. Į šį kiekį įeina ne tik pridėtinis natrio chloridas, bet ir ta druska, kuri maiste randama kaip natūrali sudėtinė dalis. Jei turite įprotį papildomai sūdyti maistą, jo turite atsikratyti taip pat, kaip ir žalingų įpročių. Taip pat venkite itin sūrių maisto produktų ir skysčių – iš mitybos raciono reikėtų išbraukti sūdytus gaminius, sultinio kubelius, sūrius užkandžius, rūkytas dešras ir panašiai. Išmokite mėgautis prieskoninėmis žolelėmis, o ne sūriu skoniu; atraskite naujų maisto pagardinimo galimybių.

  • Nepamirškite judėjimo naudos. Kasdien bent po pusvalandį užsiimkite mėgstama fizine veikla – tai padės kontroliuoti kūno svorį, jaustis energingiau ir laimingiau. Didėjanti tolerancija fiziniam krūviui gerina viso organizmo sveikatos būklę. Svarbu sportą įtraukti į savo gyvenimą – jo nauda neabejotina, o ypač daug reikšmės reguliari fizinė veikla turi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai bei sėkmingesniam jų kontroliavimui.

  • Mylėkite save – venkite nervinės įtampos, kuo dažniau užsiimkite mėgstama veikla ir kokybiškai ilsėkitės. Nepamirškite kuo daugiau būti gryname ore ir bendrauti su savo mylimais žmonėmis – tai sumažina streso lygį ir padidina laimės pojūtį.

Jei pastebite, kad būklė blogėja – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Nuolat progresuojanti liga gali bet kada skausmingai smogti – nelaukite tokio smūgio ir savo sveikata rūpinkitės kasdien. Taip pat stebėkite ir savo artimųjų sveikatos būklę – ne visi linkę rūpintis savimi, tad pasirūpinkite Jūs, kad savo artimaisiais džiaugtumėtės kuo ilgiau.  

Praėjusį trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Didžiojoje auditorijoje vyko atvirų durų renginys, skirtas Pasaulinei insulto dienai. Įstaigos gydytojai skaitė pranešimus apie insultą ir atsakė į esminius klausimus, susijusius su šia liga. Šokiruoja faktas, kad kas šeštas žmogus gyvenime patiria insultą. Šia liga serga tiek jauni, tiek vyresni žmonės, tiek moterys, tiek vyrai. Išsamus straipsnis apie tai, kokie požymiai gali įspėti apie insulto grėsmę, kas lemia šią ligą ir kaip jo išvengti.

Plačiau:

Insultas – liga, vis dažniau ištinkanti ir jaunus žmones
+1
+1 -0
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Sveika mityba
  • Arterinė hipertenzija
  • Širdies veiklos gerinimas
  • Širdies stiprinimas
  • Širdies ligos
  • lėtinės ligos
  • sveikas gyvenimo būdas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *