Išeminė širdies liga – tylus žudikas

Spalio 02, 2014
+5
+5 -0

Pagrindinė mirštamumo priežastis visame pasaulyje – išeminė širdies liga – dažniausiai pasireiškia 45 m. vyrams ir 50–55 m. moterims. Šia liga susergama tada, kai sumažėja kraujo tiekimas širdžiai. Taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl trombo, kuris užkemša kraujagysles, ar kraujagyslių susiaurėjimo. Širdis yra vienas svarbiausių organų, organizmą aprūpinančių krauju. Su krauju organizmas gauna ir įsisavina deguonį, taip pat maistines medžiagas. Taigi svarbu išsiaiškinti išeminės širdies ligos priežastis, simptomus ir profilaktikos priemones. 

Išeminės širdies ligos priežastys 

Išeminės širdies ligą sukelia tam tikri rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti. Pagrindiniai veiksniai – cholesterolio padidėjimas kraujyje ir riebalų apykaitos sutrikimai, kuriuos sukelia daug riebalų turinti, nesubalansuota mityba. Kitas svarbus veiksnys – rūkymas. Nustatyta, kad rūkantys žmonės dažniau serga išemine širdies liga.

Nekontroliuojamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas taip pat gali sukelti kraujagyslių ligas. Lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir nervinė įtampa – visi šie veiksniai, kasdien veikiantys organizmą, taip pat gali sukelti rimtą išeminę širdies ligą. 

Mesti rūkyti niekada nevėlu

„… žmonės, kurie meta rūkyti dar nesulaukę penkiasdešimties, riziką mirti per artimiausius penkiolika metų sumažina per pusę.“

Sveikatos pagerėjimas metus rūkyti – garantuotas:
Mesti rūkyti niekada nevėlu »

Kokie išeminės širdies ligos simptomai? Kada pasireiškia?

Kartais ankstyvos stadijos išemine širdies liga, kuri dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais, suserga jauni žmonės. Ilgainiui nesveikas gyvenimo būdas pažeidžia kraujagysles, pradedami jausti pirmieji simptomai. Pagrindinis išeminės širdies ligos simptomas – skausmas už krūtinkaulio, vadinamas krūtinės angina. Skausmas gali būti pastovus arba nepastovus, pasireiškiantis tuomet, kai organizmui ima trūkti deguonies: 

  • esant didesniam fiziniam krūviui,
  • emociniam stresui,
  • miokardo infarktui, kai žūsta širdies raumuo. 

Angininis skausmas dažniausiai trunka iki 20 min. Jei skausmas trunka ilgiau, galima įtarti miokardo infarktą. Miokardo infarkto metu skausmas už krūtinkaulio plinta į viršutinę kūno dalį: kaklą, kairę ranką, žandikaulį. Skausmas būna deginančio, spaudžiančio pobūdžio ir dažnai prasideda naktį. Pasireiškia ir kitų fiziologinių organizmo pakitimų: prakaitavimas, drebulys, pykinimas, baimės ir nerimo jausmas.

Išeminės širdies ligos profilaktikos priemonės 

Fizinis aktyvumas. Rekomenduojama užsiimti aerobine fizine veikla (ar kokia kita) apie 30 min. 3 kartus per savaitę. Pasirinkta fizinė veikla neturėtų būti per daug aktyvi, nes jau priklausant rizikos grupei, dideli fiziniai krūviai gali būti pavojingi. 

Norint išvengti išeminės širdies ligos patartina valgyti riešutusSveika mityba. Patartina, kad mitybos racioną sudarytų kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Verčiau rinktis augalinės kilmės produktus, tokius kaip: 

  • riešutai,
  • grūdai,
  • vaisiai,
  • daržovės,
  • liesa mėsa ar žuvis,
  • augalinis aliejus.

Laiko planavimas. Tai svarbus veiksnys, kad dienos metu organizmas patirtų kuo mažiau streso, kad visuomet būtų laiko pavalgyti ir išsimiegoti

Žalingų įpročių kontrolė. Nikotino produktai sumažina deguonies pasisavinimą organizme. Norint sumažinti išeminės širdies ligos riziką, reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, kurie didina ir infarkto tikimybę. 

Antsvoris. Svorio kontrolė svarbi ne tik išeminės širdies ligos atveju, bet ir kitų ligų, susijusių su kraujagyslių sistema, profilaktikai. 

Kraujospūdžio kontrolė. Aukštas kraujo spaudimas didina širdies apkrovą, sustorėja kraujagyslės, dėl to padidėja širdies smūgių ir priepuolių tikimybė. Jei turite aukštą kraujospūdį, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų tinkamų medikamentų ar patartų, kaip jį sumažinti. Ilgainiui tai gali lemti rimtos širdies ligos atsiradimą. 

Streso vengimas. Streso metu visuomet padidėja kraujo spaudimas, sukeliami kraujagyslių spazmai. Pastebėta, kad stresą patiriantys žmonės dažniau prastai maitinasi, jie labiau linkę į žalingus įpročius, o visa tai didina išeminės širdies ligos riziką. 

Linkime atsikratyti žalingų įpročių, pasirūpinti visaverte mityba, reguliariai mankštintis ir pasirūpinti pagrindinio organizmo variklio – širdies – darbu. 

Taip pat skaitykite:
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti? »
Insulto požymiai ir gydymas. Kada turėtume sunerimti? »
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį »
5 geriausi raumenų stiprinimo pratimai nesportuojantiesiems »

+5
+5 -0
  • Cholesterolis
  • Kardiologai
  • Miokardo infarktas
  • Išeminė širdies liga
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Arterinė hipertenzija
  • Cholesterolio padidėjimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *