Vaistinės ramunės žiedynai

+1
+1 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinė ramunė (lotyniškai Matricaria recutita) – tai astrinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 60 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Ramunė turi rudą, ploną, išsišakojusią liemeninę šaknį, iš kurios išauga vertikalios padėties, tuščiaviduris, kampuotas ir šakelėmis apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, pražanginiai, plunksniškai suskaidyti, pailgi ir be kotelių. Žiedai turi geltoną viduriuką ir daug baltų pailgų vainiklapių, o vaisius – rusvai žalias, pailgas lukštavaisis. Augalas žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais.

Ramunėlės yra gerai žinomos ir plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Jos gali būti dirbtinai auginamos soduose ir darželiuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas arba augti laukinėje gamtoje – dykvietėse, pievose, laukuose, pakelėse, miškuose, pamiškėse, šlaituose.

Veikliosios vaistinės ramunėlės medžiagos: vitaminas C, eterinis aliejus (susidedantis iš terpeno, izovalerijono rūgšties, chamazuleno, sekvisterpeno), karčiosios medžiagos, beta karotinas, flavonoidai (kvercetinas, apigeninas), cholinas, mineralinės medžiagos, gleivės, sakai, kumarinas, polisacharidai, organinės rūgštys.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios vaistinės ramunės gali būti naudojamos liaudies medicinoje. Jos tinkamos turintiems virškinimo sistemos sutrikimų (aktyvina skrandžio ir žarnyno liaukučių sekreciją, mažina dujų kaupimąsi, gerina maisto rezorbciją ir virškinimo procesus, stabdo viduriavimą), kvėpavimo sistemos sutrikimų (sergantiems bronchine astma), sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Išoriškai vartojamos ramunėlės skatina regeneracinius procesus, spartina žaizdų gijimą.

Nerekomenduojama vartoti vaistinės ramunėlės preparatų nėščioms moterims (ramunėlės gali skatinti gimdos susitraukimus ir taip iššaukti priešlaikinį gimdymą), asmenims, vartojantiems kraują skystinančius preparatus ir turintiems alergiją astrinių šeimos augalams.

Vaistinės ramunės žiedynai. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkami vaistinių ramunėlių žiedai jų žydėjimo metu. Surinkus nedelsiant džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinta žaliava būna nemalonaus, kartaus skonio, bet malonaus kvapo.

Ramunėlių žiedų užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą džiovintų žiedų, sandariai uždengti ir pusę valandos pakaitinti. Paskui nukošti. Vartoti porą kartų per dieną, po pusę stiklinės, po valgio. Užpilas tinkamas naudoti keletą parų (laikant vėsioje vietoje).

Kompreso paruošimas: puse stiklinės verdančio vandens užpilti 4 valgomuosius šaukštus džiovintų ramunėlių, pakaitinti pusvalandį ir atvėsinti. Gautame tirpale pamirkyti audeklą ir dėti ant pažeistų odos vietų.

Vaistažolių mišinio nuo dujų kaupimosi paruošimas: reikės: trijų dalių raudonėlių žolės, dviejų dalių kmynų vaisių ir keturių dalių džiovintų ramunėlių žiedų. Stikline verdančio vandens užpilti šaukštelį minėtų vaistažolių. Vartoti po pusę stiklinės kelis kartus per dieną, pajutus, kad žarnyne kaupiasi dujos.

Vaistažolių mišinys nuo tulžies pūslės akmenligės ir hepatito: reikės: dviejų dalių kmynų vaisių, šešių dalių vaistinių ramunėlių žiedų, keturių dalių valerijonų šakniastiebių. Stikline verdančio vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą minėtų vaistažolių ir palaikyti 25 minutes, kol pritrauks. Vartoti 3 kartus per dieną, po ketvirtadalį stiklinės.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *