Hepatitas B

+1
+1 -0

Hepatitas B – tai virusinė infekcinė liga, pasireiškianti gelta ir (arba) kepenų fermentų ir pigmentų padaugėjimu kraujyje ir specifinių žymenų kraujo serume atsiradimu. Hepatitas B pirmiausia pasireiškia ūmia forma, kuri gali būti simptominė arba besimptomė. Hepatitą B sukelia virusas – itin mažas viduląstelinis parazitas, priklausantis Hepadnaviridae šeimai. Žmogus juo apsikrėsti gali nuo kito žmogaus, sergančio besimptome, ūmia arba lėtine hepatito B forma. Apkrečiamu žmogus tampa anksčiau, nei jam pradeda reikštis pirmieji ligos požymiai. Dažniausiai virusas perduodamas perinataliniu, lytiniu arba parenteriniu būdu. Perinatalinio perdavimo būdu apkrečiamas kūdikis nuo motinos nėštumo arba gimdymo metu. Lytiškai apsikrėsti galima nuo ūmia arba lėtine forma sergančio žmogaus arba nuo viruso nešiotojo. Virusas randamas beveik visuose ūmine ar lėtine hepatito B forma sergančio žmogaus kūno skysčiuose ir sekretuose (seilėse, kraujyje, spermoje, makšties sekrete, prakaite, motinos piene, ašarose). Parenteriniu būdu virusas gali būti perduodamas įvairių manipuliacijų metu, kada pažeidžiama oda ar gleivinė, pvz.: perpilant kraują, darant tatuiruotę, gydant odontologiškai, leidžiantis narkotikus ir kt. Didžiausi rizikos veiksniai susirgti hepatitu B yra šie: homoseksualūs lytiniai santykiai, intraveninių narkotikų vartojimas, nauji lytiniai partneriai. Patekęs į organizmą virusas keliauja į kepenis, kur yra pagrindinė jo dauginimosi vieta. Teigiama, jog jis gali veikti ir daugelyje kitų organų. Kepenyse pažeidžiami hepatocitai – kepenų ląsteles. Manoma, jog ne pats virusas sukelia hepatocitų žuvimą. Viruso genetinė medžiaga įsijungia į žmogaus kepenų ląstelių genetinę medžiagą, tada nuosavos imuninės ląstelės, norėdamos gintis nuo svetimos genetinės medžiagos, ima žudyti savus hepatocitus. Taip prasideda kepenų audinio žuvimas, kyla kepenų uždegimas – hepatitas.

Hepatitas B. Simptomai

Hepatito B simptomai priklauso nuo ligos formos. Ji gali būti besimptomė, ūmi arba žaibinė. Besimptomė hepatito B forma dažniausiai būna 2-3 metų vaikams ar silpną imuninę sistemą turintiems žmonėms. Ūmios formos liga pasireiškia silpnumu, karščiavimu, apetito nebuvimu, vėmimu, dešiniosios pašonės skausmu, galūnių sąnarių skausmu, gali niežėti odą ar atsirasti bėrimas. Patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Vėliau atsiranda akių odenų pageltimas, tada gleivinių ir odos gelta. Tęsiasi pykinimas, nemiga, silpnumas. Žaibinė ligos forma dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 50 metų pacientams, sergantiems kitomis ligomis. Ši forma ūmesnė ir sunkesnė. Žaibinei formai būdinga kepenų encefalopatija – nervų sistemos pažeidimai, kuriuos sukelia kepenų funkcijos sutrikimas. Įprastai kepenys atlieka organizmo valomąją funkciją, tačiau sergant hepatitu, toksiškos medžiagos nėra šalinamos ir todėl organizmas nuodijamas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *