Botulizmas – tai gana reta, bet pavojinga bakterinė infekcija, patenkanti į organizmą su maistu ir labiausiai pažeidžianti nervų sistemą. Svarbu žinoti, jog ne pačios botulizmo bakterijos, Clostridium botulinum, sukelia organizmo pažeidimus, o jų išskiriama medžiaga – neurotoksinas. Botulizmo bakterijos yra smulkios judrios lazdelės, kurioms yra nereikalingas deguonis. Tai paaiškina, kodėl jos gali gyventi uždaruose induose, pvz., uždarytuose konservuose. Tačiau toksino gamybai reikalingos specialios sąlygos ir 18-20°C temperatūra. Todėl laikant konservus žemesnėje kaip 10°C temperatūroj, arba jei juose yra daug druskos (>8%), daug cukraus (>55%) arba konservuojant buvo naudota acto rūgštis, botulino toksino gamyba yra stabdoma. Maisto produktai apkrėsti botulino bakterijomis neretai nesiskiria nuo normalių produktų. Visgi kartais jie turi savotišką apkartusio sviesto kvapą, o konservų stiklainiai kartais būna išsipūtusiais dangteliais. Toksinas produkte gali būti pasiskirstęs netolygiai, tad ne visi valgantieji gali apsikrėsti. Patekusi į organizmą botulizmo klostridija sukelia tam tikrų smegenų darinių ir motorinių nervinių galūnių sutrikimus, prasideda progresuojantis paralyžius. Sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, žarnų peristaltika, pranyksta dauguma refleksų. Žmogus negali apsikrėsti nuo kito žmogaus, sergančio botulizmu. Daugumoje atveju apsikrečiama nuo maisto (dešrų, žuvies, konservų), tačiau aprašyti atvejai, kai buvo apsikrėsta bakterijoms patekus į atvirą žaizdą arba įkvėpus jų į plaučius. Paprastai į dešras klostridijos patenka iš gyvūnų mėsos, ypač, jei ji buvo apkrėsta žarnų turiniu. Daržovės, vaisiai, uogos, grybai gali būti apkrečiami nuo dirvožemio, į kurį patenka su gyvūnų išmatomis ir kuriame ilgai gali išlikti gyvybingos.
Botulizmas
Botulizmas. Simptomai
Dažniausiai liga prasideda labai ūmiai, arba jaučiamas bendro pobūdžio negalavimas, bet ne ilgiau kaip 12-24 valandas. Paprastai nekarščiuojama. Ligonį vargina virškinimo sistemos sutrikimai: vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Tai trunka apie parą. Ilgiau išlieka pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas. Pasireiškia akių ir regos pakenkimas: pradedama blogiau matyti, ypač iš arti, sunku judinti akis į šonus, gali atsirasti žvairumas, dvejinimasis, užkristi vokai. Taip pat pacientui pasidaro sunku gerti ir valgyti, jis springsta, sunku kalbėti, kvėpuoti, prikimsta balsas, padažnėja širdies ritmas, krenta kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai. Tokio paciento veidas būna paraudęs arba pamėlęs, oda drėgna, išraiška dažnai atrodo išsigandusi. Tai vyksta dėl tam tikrų raumenų paralyžiaus.
Botulizmas. Ligos eiga
Inkubacinis botulizmo periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 6-24h, bet gali trukti nuo 2h iki 12 dienų. Tai priklauso nuo toksino, patekusio į organizmą, kiekio. Paprastai kuo trumpesnis inkubacinis periodas, tuo sunkesnė ligos eiga ir tuo blogesnės jos baigtys prognozuojamos. Dažniausiai liga prasideda ūmiai. Virškinimo sistemos sutrikimai kamuoja apie parą laiko. Akių pakenkimai ryškiausi būna 3-5 ligos dieną. Tinkamai gydant ligoniai pasveiksta per 2-3 savaites, tačiau raumenų silpnumas dar gali būti jaučiamas gana ilgai. Netinkamai gydant arba nepakankamai prižiūrint ligonį botulizmas gali komplikuotis kai kuriomis kitomis būklėmis. Dažniausia jų – plaučių uždegimas, išsivystantis maistui patekus į plaučius. Tai vadinama aspiracija ir ji įvyksta dėl to, kad susilpnėja stemplės raumenys ir refleksai, o ligonio padėtis dažniausiai būna gulima. Tokiu būdu maistui ar skysčiams nesunku patekti į plaučius. Kitos dažnesnės komplikacijos yra ūmus kvėpavimo nepakankamumas dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus, ir šlapimo takų infekcija dėl šlapimo pūslės paralyžiaus ar kateterizacijos (o kateteris įvedamas tam, kad būtų palengvintas šlapimo nutekėjimas iš pūslės). Šiuo metu mirštamumas nuo botulizmo nesiekia 10 %, tačiau jis yra daug pavojingesnis vyresniems nei 60 metų asmenims.
Botulizmas. Diagnostika
Diagnozuojant botulizmą svarbu išsamiai apklausti ir apžiūrėti pacientą, atkreipti dėmesį, jei jo artimiesiems pasireiškia panašūs simptomai, atlikti kai kuriuos tyrimus. Pagrindiniai simptomai, diagnozuojant botulizmą yra virškinimo sistemos sutrikimai, juos lydėję užkietėję viduriai, džiūstanti burna, pablogėjęs regėjimas. Ligonio klausiama, ar pastaruoju metu jis nevalgė dešros, konservų, ypač gamintų namie. Diagnozei patvirtinti atliekamas biologinis mėginys toksinui nustatyti. Bendras kraujo tyrimas dažniausiai būna neinformatyvus.
Botulizmas. Gydymas
Pacientas, kuriam diagnozuotas botulizmas, dažniausiai gydomas ligoninėje. Priklausomai nuo jo būklės, jis gali būti guldomas į intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių. Pirmiausia stengiamasi iš ligonio organizmo pašalinti toksiną: plaunamas skrandis, statomos klizmos. Leidžiamas specialus serumas, neutralizuojantis klostridijų toksiną. Pacientas griežtai prižiūrimas, jo būklei gerinti gali būti skiriamos įvairios lašinės bei kiti vaistai, pvz., antibiotikai. Jei pacientui sunku ryti, jis gali būti maitinamas per zondą, jei sunku kvėpuoti, jam tiekiamas deguonis. Tinkamai gydant, ligonis pasveiksta per 2-3 savaites.
Botulizmas. Profilaktika
Diagnozavus pacientui botulizmą, labai svarbu aiškintis, kaip juo buvo apsikrėsta. Įtariant, kad kiti žmonės galėjo vartoti botulizmo klostridijomis apkrėsto maisto, jiems taip pat būtina kuo skubiau plauti skrandį.
Norint apsisaugoti nuo botulizmo, prieš konservuojant grybus, uogas, vaisius, daržoves būtina gerai nuplauti. Jei nėra būtina, nedėti jų į uždarus indus (geriau sūdyti, marinuoti). Nevartoti konservų, kurių dangteliai išsipūtę. Mėsos ir žuvies produktus reikia laikyti žemesnėje nei 10°C temperatūroje. Botulizmo bakterijos gali sudaryti sporas, kurios atsparios virimui net 5 valandas, o autoklavuojant žūva per 30min. Todėl namie gaminant konservus gerai pakaitinti produktų dažniausiai nepakanka tam, kad botulizmo sporos žūtų.
Lithuanian