Meningitas

Meningitui yra būdingas tam tikrų simptomų derinys, nors esant skirtingam sukėlėjui, meningito simptomai gali šiek tiek varijuoti.

Dažniausi meningito simptomai yra pakilusi temperatūra, galvos skausmas ir sprando raumenų sąstingis. Temperatūra gali varijuoti nuo neaukštos (esant tuberkulioziniam meningitui) iki labai aukštos (40 C º ir daugiau, esant meningokokiniam meningitui, ar kai kuriems virusiniams meningitams).

Esant meningitui neretai gali būti ir kitų simptomų, tokių kaip pykinimas ir vėmimas, šviesos baimė, mieguistumas, sutrikusi sąmonės būsena.

Virusinio meningito atveju, dažnai atsiranda simptomų, būdingų sisteminių virusinių infekcijų atvejais: raumenų skausmai, nuovargis, apetito praradimas, odos bėrimai.

Tipiškai, pagrindiniais simptomais (temperatūra, galvos skausmu, sprando raumenų sąstingiu), meningitas prasideda tik ~ 44% žmonių.

Susirgus meningitu, kurį sukėlė bakterija, meningito simptomai dažniausiai prasideda greitai – per 24h nuo susirgimo pradžios. Taip pat, bakterinis meningitas gali atsirasti kaip vietinės bakterinės infekcijos komplikacija. Tiesa, jei žmogus vartoja antibiotikus dėl bakterinės organizmo infekcijos, meningito simptomai gali atsirasti po ilgesnio laiko.

Virusinis meningitas dažniau prasideda, kaip virusinės ligos komplikacija (parotito, raudonukės, vėjaraupių t.t.).

Meningito simptomams užsitęsus ilgiau nei savaitę, galima įtarti lėtinį meningitą, kurį sukelia virusai arba netipiniai meningito sukėlėjai (tuberkuliozės mikrobakterijos, listerijos t.t.).

Kaip jau minėta, meningito diagnozę įtarti nėra paprasta, nes tik mažiau nei puse sergančių asmenų turi tipinį simptomų rinkinį.

Visų pirma, gydytojas įvertina ligos istoriją (rizikos faktorius, kokie ir kada prasidėjo simptomai, gretutines ligas). Vėliau atliekami mėginiai meningizmo sindromui nustatyti: tikrinamas kaklo raumenų sąstingis, tikrinami Kernigo, Brudzinskio simptomai, kurie parodo ar yra galvos ir nugaros smegenų dangalų dirginimas.

Ligą patvirtinta juosmeninės punkcijos metu paimto nugaros smegenų skysčio tyrimas. Šis tyrimas ne tik patvirtina meningito diagnozę, tačiau preliminariai leidžia įtarti sukėlėjo kilmę.

Taip pat, diagnostikai padeda bendras kraujo tyrimas.

Meningitas gydomas priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties. Būtent dėl to, labai svarbu tiksliai diagnozuoti meningito sukėlėją.

Esant bakteriniam meningitui, gydymas pradedamas kaip įmanoma greičiau. Gydymui skiriami antibakteriniai preparatai. Tam, kad antibakteriniai vaistai pasiektų smegenų dangalus, skiriamos gan didelės dozės.

Sergant virusiniu meningitu, specifinio gydymo nėra. Stengiamasi sušvelninti simptomus, taikant simptominį gydymą (sergant herpes viruso arba gripo viruso sukeltu meningitu, yra galimybė taikyti gydymą, nukreiptą tiesiogiai prieš šiuos sukėlėjus). Paprastai, virusinis meningitas praeina savaime per 7-10 dienų.

Sergant parazitų ar grybelių sukeltais meningitais, skiriami, atitinkamai, antiparazitiniai arba priešgrybeliniai vaistai.

Bakterinio meningito profilaktikai, visų pirma, svarbūs socialiniai aspektai (reiktų vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, ypač rudenį, žiemą), geros buitinės sąlygos. Nuo kai kurių bakterinių meningito sukėlėju yra prieinamos vakcinos. Kūdikiams skiriamos vakcinos nuo Hemofilus influenza bakterijos. Tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms gali būti taikoma vakcina nuo pneumokoko. Esant epidemijai, ar vykstant į šalis, kur paplitę meningokokai, siūloma skiepytis nuo meningokoko A ir C tipų.

Deja, nuo Lietuvoje paplitusio meningokoko B tipo, vakcina dar nėra sukurta.

Virusinių meningitų profilaktikai labai svarbūs skiepai – nuo erkinio encefalito, tymų, rudoniukės, parotito.

Kita informacija:

Didžiąją dalį visų meningitų sudaro virusiniai meningitai (daugiau nei 90%). Dažniausiai meningitu sergama besivystančiose šalyse. Ypač didelis sergamumas yra subsacharinės Afrikos regione – ši dalis yra vadinama „meningito juosta“. Šiame regione ypatingai didelis sergamumas meningokokiniu meningitu. Vykstant ten, rekomenduojama skiepytis nuo tam tikrų meningokoko rūšių.