Endometritas – tai gimdos gleivinės uždegimas.
Gimda yra pagrindinis moters reprodukcinis organas, kurį sudaro gimdos kūnas ir gimdos kaklelis, o gimdos vidų dengia gleivinė – endometras.
Endometritas dažniausiai nepavojingas, gydomas antibiotikais. Negydant liga gali komplikuotis, tuomet sutrinka reprodukcinių organų funkcijos, atsiranda vaisingumo problemų.
Skiriamas su nėštumu susijęs (akušerinis) ir su juo nesusijęs (neakušerinis) endometritas. Jis taip pat skirstomas į ūminį ir lėtinį.
Ištirta, kad 1–3 % visų endometrito atvejų sukelia infekcija iš žemiau gimdos esančių lytinių organų, o atliekant cezario pjūvį nėštumo metu yra 19–40 % tikimybė susirgti gimdos gleivinės uždegimu. Taip pat endometritas yra dažniausia mirties priežastis 2–10 dienų po gimdymo.
Endometritą gali sukelti patogeniniai mikroorganizmai, pavyzdžiui, chlamidijos, gonorėjos bakterijos, tuberkuliozės lazdelės, infekcija gali išsivystyti ir iš mišrių kultūrų. Uždegimas dažniau pasireiškia po gimdymo arba persileidimo.
Yra nemažai rizikos veiksnių, galinčių lemti ligos išsivystymą.
Akušeriniai rizikos faktoriai:
– cezario pjūvis;
– tarpvietės, gimdos ar makšties plyšimai gimdymo metu;
– ilgai trunkantis gimdymas;
– placentos priverstinis pašalinimas;
– vyresnis moters amžius;
– žemas socialinis lygis;
– gimdyvės mažakraujystė;
– vidinis vaisiaus stebėjimas;
– bendra nejautra prieš operaciją.
Neakušeriniai veiksniai:
– intrauterinė kontracepcija;
– gimdos kaklelio gleivių stoka;
– medicininės manipuliacijos gimdoje (intervencijos į gimdą – histeroskopija, gimdos gramdymas);
– nesaugi lytinė sueitis;
– lytinių partnerių gausa.
 |
„… tai nėra natūralus gimdymo būdas, o cezario pjūvio komplikacijos, nors ir nedažnai pasitaikančios, gali būti pavojingos.“ Plačiau apie cezario pjūvį ir jo komplikacijas skaitykite čia:
|
Lithuanian