Nėščiųjų vėmimas

Nėščiąją gali varginti nemalonus skonis burnoje, šleikštulys, pagausėjusi seilių sekrecija, pykinimas.

Nėščiųjų vėmimas gali būti įvairaus sunkumo. Dažniausiai pasitaiko lengva forma – nėščioji vemia ne kiekvieną dieną, bendra savijauta būna gera.

Tačiau gali pasitaikyti sunkesnės formos nėščiųjų vėmimas, kuriam būdinga daugkartinis vėmimas kiekvieną dieną. Vėmimą išprovokuoja: riebus ir sunkiai virškinamas maistas; įvairūs kvapai (kvepalai, maisto kvapas, tabako dūmų kvapas, įvairių ploviklių ar cheminių medžiagų kvapai); ryškios mirguliuojančios šviesos; nuovargis; stresas; kartais vėmimas pasireiškia be priežasties, dažniau būna rytais. Dėl tokio vėmimo nėščioji išsenka, jaučiasi pavargus, suprastėja bendra savijauta, jaučiama emocinė įtampa, padažnėja pulsas, pakyla kūno temperatūra. Vėmimo metu, netenkant reikalingų medžiagų, krenta svoris, sutrinka miegas, kamuoja didelis silpnumas. Nėščiosios oda išsausėja, tampa neelastinga, liežuvis pasidengia baltu apnašu, iš burnos sklinda blogas kvapas.

Jeigu vėmimas nesikartoja kiekvieną dieną, neišsekina nėščiosios, nesutrikdo jos kasdieninės veiklos, tai tokia būklė nėra pavojinga ir dažniausiai praeina savaime po 20 nėštumo savaitės.

Tačiau, jei vėmimas gausus, dėl jo netenkama daug skysčių ir maistinių medžiagų, sutrinka moters vandens ir elektrolitų balansas, medžiagų įsisavinimas. Tokį vėmimą svarbu pradėti laiku ir tinkamai gydyti, kad neišsivystytų tokių komplikacijų kaip: gelta, išsekimas, organizmo intoksikacija (apnuodijimas) ar net koma bei mirtis. Intensyvus ir sekinantis nėščiųjų vėmimas pakenkia ne tik nėščiajai, bet ir sutrikdo normalų vaisiaus vystymąsi.

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa: išsiaiškinama, kada prasidėjo vėmimas; kada buvo paskutinės mėnesinės; kelinta nėštumo savaitė; kas išprovokuoja ir palengvina simptomus; kaip dažnai kartojasi vėmimas; ar pasireiškė kitų požymių be vėmimo (silpnumas, blyškumas, gelta, svorio kritimas, nemalonus kvapas iš burnos, odos sausumas). Taip pat nustatoma, kokių gretutinių ligų turi nėščioji, kad būtų galima diferencijuoti, ar vėmimas sukeltas nėštumo, ar kitos patologijos.

Apžiūra: įvertinama nėščiosios bendra būklė, odos sausumas ir elastingumas, gleivinių spalva.

Laboratoriniai tyrimai: bendrasis kraujo tyrimas (bendrai organizmo būklei įvertinti, atmesti infekcijas, įvertinti mažakraujystę) ir biocheminis kraujo tyrimas (elektrolitų balansas, gliukozės koncentracija, šlapalo kiekis kraujyje, kepenų fermentų aktyvumas, kraujo pH (galima įvertinti ar nėra acidozės – kraujo parūgštėjimo). Taip pat atliekamas šlapimo tyrimas, kuriame vertinamas pH, tankis, gliukozės ir baltymų koncentracijos.

Jeigu vėmimas nesunkus ir neišsekina nėščiosios bei nekelia pavojaus jos ir vaisiaus sveikatai, nėščioji konsultuojama poliklinikoje ir gydoma namuose, medikamentų paprastai neprireikia. Siūloma valgyti dažniau ir nedidelėmis porcijomis, atsisakyti riebaus maisto, išgerti per dieną pakankama skysčių kiekį (1,5-2l). Pastebėta, kad pykinimą ir vėmimą slopina imbieras.

Jeigu vėmimas sunkios formos, sutrikdo kasdieninę veiklą, kelia pavojų sveikatai ir gyvybei, nėščioji gydoma ligoninėje, kur yra sekama jos būklė, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, rašoma elektrokardiograma, matuojama kūno masė, tikrinamas pulsas ir arterinis kraujo spaudimas. Nėščiajai taikomas lovos režimas, ji turi ilsėtis. Į veną lašinami skysčiai su elektrolitų tirpalais. Taip pat gali būti skiriami vėmimą slopinantys vaistai.

Norint išvengti pykinimo ir vėmimo, arba juos susilpninti, reikėtų dažnai vaikščioti gryname ore, vengti tvankių ir karštų patalpų, mankštintis, susireguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti emocinio streso.