Dauguma mūsų tai daro: gamindami vakarienę kalbame telefonu, valgydami žiūrime televizorių ar eidami rašome žinutes. Šiuolaikiniame pasaulyje vienu metu atlikdami tik vieną užduotį žmonės neretai jaučiasi it švaistydami laiką. Tačiau pastaruoju metu buvo atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių šią naują tendenciją visuomenėje, ir jų rezultatai priverčia susimąstyti. Pasirodo, kelių užduočių atlikimas vienu metu nėra toks greitas ar efektyvus, kaip gali pasirodyti, o kartais net kelia pavojų mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje pateikiame kelias priežastis, dėl kurių reikėtų šio įpročio atsisakyti.
Iš tiesų jūs neatliekate kelių užduočių vienu metu. Mūsų smegenys vienu metu gali apdoroti ribotą informacijos kiekį. Tad, kai manome, kad atliekame kelias užduotis, iš tiesų tik greitai perkeliame dėmesį nuo vienos prie kitos. Dėl tokio šokinėjimo pirmyn ir atgal ne tik gaištame laiką, bet ir nespėjame tinkamai susikoncentruoti į tuo metu atliekamą užduotį. Išimtis tėra automatiniai procesai, tokie kaip ėjimas ar gumos kramtymas, kurie neapkrauna aukštesniųjų smegenų centrų.
Jūs užtrunkate ilgiau! Priešingai paplitusiam įsitikinimui, darydami dvi užduotis tuo pačiu metu ir vis šokinėdami nuo vienos prie kitos turbūt užtruksite ilgiau, nei darydami jas atskirai. Tai galioja net ir tokiems, iš pažiūros paprastiems, procesams kaip vairavimas: kalbėdami telefonu vairuotojai užtrunka ilgiau, kol pasiekia savo kelionės tikslą. Specialistai teigia, kad jei dirbdami šokinėjate tarp užduočių, jūsų produktyvumas sumažėja net 40%. Be to, šitaip neišvengiamai įveliate ir klaidų, ypač jei šioms užduotims atlikti reikalingas kritinis mąstymas.
Tai yra pavojinga. Vairavimas kalbant telefonu yra toks pat pavojingas kaip ir vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Dar blogesnė situacija su žinutėmis – pasirodo, žmonės, rašantys žinutes už vairo, vairuoja gerokai prasčiau nei apsvaigę nuo alkoholio. Beje, naudojimasis telefonu pavojingas ne tik vairuojant. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad žmonės rečiau apsidairo prieš eidami per gatvę, jei tuo metu naudojasi mobiliaisiais telefonais. O apklausus paauglius, kurie pateko į ligoninę dėl to, kad juos partrenkė mašina, net 20% prisipažino, kad avarijos metu jie naudojosi savo išmaniuoju telefonu.
Tai gali vesti prie persivalgymo. Valgymas dažnai atrodo kaip paprastas ir gana nuobodus užsiėmimas, tad daugelis stengiasi jį suderinti su kita veikla. Tačiau kai pietaudami spoksome į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, mūsų smegenys negauna informacijos apie tai, kiek ir kokio maisto mes gavome. Žinoma, net ir taip pavalgę pajaučiame sotumą – smegenys gauna informaciją iš ką tik prikimšto skrandžio. Tačiau pastebėta, kad jei nebuvo žiūrima į maistą, sotumas trunka trumpiau. Tad greit vėl išalksime ir bėgsime užkandžiauti. Dėl šios priežasties specialistai pataria: net kai valgote vienas nepasiduokite pagundai įsijungti televizorių ir visą savo dėmesį skirkite maistui.
Jums tai sekasi blogiau nei galvojate. Jei jums atrodo, kad galite puikiai susidoroti su keliomis užduotimis vienu metu, tai labai tikėtina, kad yra priešingai. Bent jau tokias išvadas padarė Jutos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, kurio metu dalyviai turėjo važiuoti specialia trasa ir tuo pat metu naudotis telefonu. Po tyrimo kiekvienas turėjo įvertinti, kaip jam sekasi atlikti kelias užduotis vienu metu, ir parašyti sau pažymį. Paaiškėjo, kad blogiausiai užduotį atlikę tiriamieji sau skyrė labai gerus pažymius.
Taigi, visad vertėtų prisiminti, kad net kasdienės ir iš pirmo žvilgsnio paprastos užduotys, kaip maisto gaminimas, iš tiesų yra gana sudėtingos ir stipriai apkrauna mūsų smegenis. Norėdami jas gerai atlikti, privalome joms skirti pakankamai dėmesio. Ypač daug dėmesio ir koncentracijos reikalaujantis procesas yra vairavimas. Dažnai pamirštame, kad važiuojantis automobilis per sekundę nulekia kelias dešimtis metrų, tad bet kokie pašaliniai darbai ar net trumpam laikui nukreipimas dėmesys gali baigtis tragiškai.
Lithuanian