Dygliuotasis šaltalankis

+4
+4 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Imuninei sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Dygliuotasis šaltalankis (lotyniškai Hippophae rhamnoides) – tai žilakrūminių šeimai priklausantis, dvinamis, ilgai gyvuojantis, dekoratyvinis krūmas arba medis. Jo aukštis svyruoja nuo pusantro iki šešių metrų. Šaltalankio ūgliai apaugę šakotais, sidabro spalvos plaukeliais ir žvynais. Lapai – siauri, pailgi, lygiais krašteliais, o vaisius – gerai žinoma oranžinė arba raudona, sultinga, rūgštoko skonio, kvapni uoga. Žiedai – smulkūs, geltonos spalvos, vienalyčiai.

Augalo žydėjimo laikas – balandžio–gegužės mėnesiai, o vaisių sunokimo metas – ankstyvas ruduo (rugsėjo–spalio mėnesiai). Vaisiai ant medžio gali laikytis visą žiemą.

Natūraliai šaltalankiai auga Sibire, Vakarų Europoje, Mongolijoje, Himalajuose, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze. Paprastai šaltalankiai veisiasi tankiais brūzgynais paupiuose, paežerėse, žvyringame dirvožemyje. Lietuvoje šaltalankio krūmai auginami dirbtinai. Jie lengvai prigyja gyvenvietėse, soduose, karjeruose.

Veikliosios šaltalankio medžiagos:

– gausu vitamino C,
– beta karoteno,
– kumarino,
– betaino,
– flavonoidų,
– folio rūgšties,
– P, B1, B2 ir E vitaminų,
– angliavandenių,
– rauginių medžiagų,
– organinių medžiagų,
– mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, natrio, magnio, fosforo, mangano, boro),
– fitoncidų,
– pektinų,
– alkaloido hipofeino.

Šaltalankių sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos reguliuoja riebalų apykaitą (mažina cholesterolio kiekį), stabdydamos aterosklerozinį procesą kraujagyslėse. Kadangi šaltalankio sudėtyje gausu vitaminų, jis tinkamas gydyti avitaminozėms. Šaltalankių aliejus tinkamas skausmams malšinti, uždegimams slopinti, odos, ginekologinėms, peršalimo ir virškinamojo trakto ligoms gydyti. Šaltalankyje gausu geležies, todėl juo galima gydyti geležies stokos anemiją.

Dygliuotasis šaltalankis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams paprastai naudojamos šaltalankio uogos. Skirtingu uogų nokimo metu skiriasi ir naudingų medžiagų ar vitaminų kiekis jose. Vos pradėjusiose nokti šaltalankio uogose gausu vitamino C, o atėjus žiemai prinokę vaisiai būna sukaupę vitamino E ir karoteno.

Šaltalankio uogas rinkti sunku, nes trumpučiai uogų koteliai yra prigludę prie pat šakų. Todėl pradėjusios nokti uogos renkamos taip: ant žemės patiesiamas audinys ir ant jo kratomos uogos, daužant lazda per medžio kamieną. Surinktos uogos gali būti vartojamos šviežios, užšaldytos ar džiovintos.

Nuskintų šviežių šaltalankio uogų galiojimo laikas – 3 dienos, o užšaldytos ar sudžiovintos uogos gali laikytis ilgiau – iki pusės metų.

Šaltalankių aliejaus paruošimas. Iš gerai prinokusių uogų reikia išspausti sultis, o likusią sausą masę sudžiovinti, susmulkinti ir užpilti saulėgrąžų aliejumi. Užpilą reikėtų palaikyti kelias savaites kambario temperatūroje, paskui nukošti. Toks aliejus labai tinka žaizdų gijimo skatinimui, odos regeneracijai. Aliejus gali būti vartojamas ir sergant opalige. Reikėtų išgerti po valgomąjį šauktą aliejaus prieš valgį kelis kartus per dieną.

Šaltalankių arbatos paruošimas. Šaukštelį šaltalankių lapų reikėtų užpilti stikline verdančio vandens. Po stiklinę šaltalankių arbatos reikėtų gerti porą kartų per dieną. Tokia arbata pasižymi antimikrobinėmis savybėmis.

Nerekomenduojama dygliuotojo šaltalankio vartoti žmonėms, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.