Anoreksija, arba nervinė anoreksija, – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis dideliu noru lieknėti ir sverti kuo mažiau, net kai žmogaus svoris yra kur kas mažesnis nei rekomenduojama pagal jo ūgį. Tokie žmonės dažnai laikosi sekinančių dietų, sportuoja iki pervargimo, badauja. Šis sutrikimas priskiriamas psichinėms, o ne kūno ligoms, nes juo dažniausiai susergama tada, kai žmonės jaučia, jog nuo jų niekas gyvenime nebepriklauso, jiems trūksta kontrolės jausmo, jie nepasitiki savimi ir ima tapatinti lieknumą su savo verte. Sunku apibrėžti konkrečias anoreksijos priežastis, tačiau jas galima skirstyti į tris pagrindines grupes: biologines, psichologines ir aplinkos. Biologiniams veiksniams priskiriamas serotonino (nervų sistemos cheminės medžiagos) lygio pokytis sergančiųjų anoreksija organizmuose, taip pat manoma, jog galėtų egzistuoti genai, didinantys anoreksijos tikimybę. Psichologiniams faktoriams priskiriami kai kurie bruožai, neretai būdingi į anoreksiją linkusiems asmenims, tai: obsesinės -kompulsinės asmenybės tipas, polinkis į perfekcionizmą, jautrumas aplinkai. Aplinkos veiksniams priskiriamas lieso kūno kultas daugumoje kultūrų, kur plonumas siejamas su žmogaus sėkme. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, didinantys nervinės anoreksijos išsivystymo tikimybę. Tai: moteriška lytis, jaunas amžius, genetinis polinkis, buvę anoreksijos atvejai šeimoje, stiprūs kūno masės pokyčiai, dideli pokyčiai gyvenime, intensyvus darbas ar sportas, medijų ir visuomenės įtaka.
Anoreksija
Anoreksija. Simptomai
Anoreksija sergantys asmenys linkę mesti svorį, nors neretai jis būna jau pernelyg mažas. Šie asmenys atidžiai skaičiuoja suvartojamų kalorijų skaičių, stengiasi valgyti kuo mažiau, be saiko sportuoja, kartais vemia arba vartoja vidurius laisvinančius vaistus ar diuretikus. Fiziškai anoreksikams pasireiškia daug specifinių požymių: didelis svorio kritimas, lieknumas (dažnai nenormalus), silpnumas, nemiga, gavos svaigimas, prasta plaukų ir nagų būklė, pamėlę pirštai, menstruacijų dingimas, sausa oda, jautrumas šalčiui, žemas kraujo spaudimas, dehidratacija, kojų ar rankų tinimas, osteoporozė (kaulinio audinio tankio mažėjimas). Pakinta ir šių asmenų elgesys ir emocinė būklė. Jie atsisako valgyti, bijo priaugti svorio, neigia alkį, meluoja apie suvartoto maisto kiekį, būna apatiški, dirglūs, labai jaudinasi dėl savo mitybos, pamažu praranda socialinius ryšius.
Anoreksija. Ligos eiga
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių prasidėjusi anoreksija pradžioje gali atrodyti kaip paprastas dietos laikymasis ir siekis sulieknėti. Tačiau laikui bėgant šis siekis tik auga, nors norėtas rezultatas jau būna seniai pasiektas. Sergantis asmuo paranojiškai bijo priaugti nors truputį svorio ir daro viską, kad jis toliau kristų.
Anoreksija. Diagnostika
Anoreksiją diagnozuojantis gydytojas privalo gerai apklausti ir apžiūrėti pacientą. Būtina sužinoti, kaip ir kodėl žmogus neteko daug svorio, kokia buvo pradinė kūno masė. Tiriant ligonį, svarbu atmesti visas ligas ir sutrikimus, galėjusius nulemti svorio kritimą. Fizinio ištyrimo metu matuojamas ūgis ir svoris, tikrinami gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujo spaudimas, kūno temperatūra), tikrinami nagai ir oda, klausoma širdies ir plaučių, čiuopiamas pilvas. Atliekamas bendras ir biocheminis kraujo ir elektrolitų pusiausvyros tyrimai, bendras šlapimo tyrimas. Gali būti atliekami kai kurie instrumentiniai tyrimai: rentgenograma, elektrokardiograma, kaulinio audinio tankio tyrimas. Paprastai anoreksija diagnozuojama po psichologinio ištyrimo.
Anoreksija. Gydymas
Anoreksijos gydymas labai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir noro gydytis. Jei būklė yra labai sunki ir gyvybei gresia pavojus, pirmiausia siekiama atkurti gyvybinius rodiklius. Gydant anoreksikus labai svarbu, kad pats žmogus norėtų pasveikti, nes tuomet galima greičiau pasiekti ilgalaikių teigiamų rezultatų. Dažniausiai gydoma pasitelkus kelias gydymo priemones. Siekiama atkurti normalų svorį, išmokyti sergantįjį sveikos mitybos įpročių, jam sudaromas specialus valgiaraštis. Kadangi, anoreksija ilga ir sekinanti liga, pakenkianti daugelį organizmo sistemų, būtina gydyti anoreksijos sukeltus padarinius. Daug teigiamų rezultatų pasiekiama gydant psichoterapija, ji gali būti individuali, grupinė ar šeimos. Norint pagerinti ligonio psichinę būklę, neretai skiriama įvairių vaistų.
Anoreksija. Profilaktika
Nėra būdo patikimai apsaugančio nuo anoreksijos. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti labai atidūs ir pastebėti ligą dar jos pradžioje. Anksti pradėjus gydymą, pasiekiama geresnių rezultatų. Visi žmonės, pastebėję savo aplinkoje lieknėjimo apniktą, apatišką, savimi nepasitikintį ir savo išvaizda nepatenkintą žmogų, turėtų susirūpinti ir su juo apie tai pasikalbėti, padėti ir paskatinti kreiptis profesionalios pagalbos.
Lithuanian