Gimdymas, esant sėdmeninei pirmeigai – tai gimdymas, kurio metu vaisiaus pirmeigė dalis yra ne jo pakaušis, o sėdmenys arba kojos.
Daugmaž iki 36 nėštumo savaitės vaisius gimdoje gali keisti savo poziciją ir vartytis. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis dauguma vaisių pasisuka galva žemyn ir ima leistis į dubenį. Toks vaisiaus statymasis vadinamas galvine pirmeiga ir yra laikomas taisyklingu. Daugmaž 4% vaisių nepasisuka į galvinę pirmeigą. Taigi sėdmeninė pirmeiga yra tokia pirmeiga, kai po 37 nėštumo savaitės vaisiaus galva yra gimdos dugne (viršutinėje jos dalyje), o sėdmenys – gimdos apačioje. Skiriamos tokios sėdmeninės pirmeigos rūšys: tikroji (pasitaiko 70% atvejų), mišrioji (5% atvejų) ir kojų (25% atvejų). Tikrosios sėdmeninės pirmeigos metu abi vaisiaus kojos yra sulenktos per klubus ir ištiestos per kelius (pirmaujanti dalis gimdymo takuose yra tiktai sėdmenys). Mišriosios sėdmeninės pirmeigos atveju vaisiaus kojos yra sulenktos ir per klubus, ir per kelius (kojos prilenktos prie pilvo, o pėdutės eina kartu su sėdmenimis). Kojų pirmeigos atvejų viena ar abi vaisiaus kojos yra ištiestos ir per klubus ir per kelius.
Daugumoje atvejų lieka neaišku, kas nulėmė sėdmeninę pirmeigą, tačiau kartais ją galima sieti su: neišnešiotumu, daugiavaisiu nėštumu, placentos pirmeiga, vaisiaus vandenų kiekio pokyčiais, gimdos anomalijomis, kaulinio dubens anomalijomis ar vaisiaus raidos ydomis.