Šokas

Bet kokio šoko ištiktas asmuo turi labai žemą kraujo spaudimą.

Kiti šoko simptomai gali priklausyti nuo šoko tipo. Dažniausiai šoko ištiktų asmenų simptomai būtų: nerimas, sujaudinimas, melsvos lūpos, pamėlę pirštų galai, krūtinės skausmai, galvos svaigimas, alpimas, šalta išblyškusi oda, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, stiprus prakaitavimas; greitas, tačiau sunkiai užčiuopiamas pulsas; paviršutiniškas, greitas kvėpavimas. Šoko ištiktas asmuo gali turėti vieną ar keletą iš išvardintų simptomų.

Ankstyvose stadijose, kol sumažėjęs kraujo tūris dar nėra labai didelis, organizmas stengiasi užtikrinti pakankamą kraujotaką kompensaciniais mechanizmais – atsiranda tachikardija (padažnėja širdies plakimas).

Kuomet organizmo kompensaciniai resursai išsenka, pradeda greitėti kvėpavimas (jis tampa paviršutiniškas), dar labiau greitėja širdies plakimas. Tokiu būdu organizmas stengiasi gauti kuo daugiau deguonies iš aplinkos ir bando kuo greičiau jį pernešti audiniams. Deja, organizmo kompensaciniai resursai yra riboti, dėl to pradeda mažėti kraujo spaudimas, audiniai gauna vis mažiau deguonies ir energetinių medžiagų – ląstelės pradeda žūti, sutrinka organų funkcija, ištinka mirtis.

Kai kraujo pradeda trūkti smegenims, atsiranda svaigimas, sąmonės praradimas, koma. Sutrikus kraujo aprūpinimui širdyje, atsiranda krūtinės skausmai. Dėl sumažėjusios kraujotakos žarnyne, gali atsirasti viduriavimas; inkstai gamina vis mažiau šlapimo, o galutinėse stadijose iš viso nustoja jį gaminti.

Svarbu šoką diagnozuoti labai greitai ir iš karto pradėti gydymą. Būtina nustatyti ir šoko priežastį. Kartais priežastis būna akivaizdi, pavyzdžiui, sunki trauma, lydima masyvaus kraujavimo. Kitais kartais šoko priežastį rasti ne taip paprasta.

Diagnozė dažnai nustatoma surinkus paciento ligos istoriją, nuodugniai ištyrus pacientą ir stebint jo gyvybines funkcijas.

Svarbu nustatyti kraujo spaudimą, kuris šoko metu būna sumažėjęs, širdies susitraukimų dažnį, hemoglobino įsotinimą deguonimi. Sekamas šlapimo išsiskyrimas.

Kraujo tyrimai taip pat atliekami, jie gali padėti nustatyti šoko priežastį (pvz.: septinio šoko).

Radus žmogų, kuriam gali būti šokas, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą. Reikia patikrinti, ar žmogus kvėpuoja, ar yra pulsas, esant būtinybei reikia pradėti žmogų gaivinti. Būtina ligoniui suteikti patogią padėtį, svarbu, kad jam nebūtų šalta.

Medicinos personalas šoko ištiktam žmogui užtikrina kvėpavimo funkcijas, jei yra būtinybė, žmogų intubuoja (įkišamas vamzdelis į trachėją, kad žmogus galėtų lengviau kvėpuoti, esant reikalui gali būti prijungta dirbtinė plaučių ventiliacija). Kraujo spaudimą stengiamasi atstatyti skysčių infuzijomis į veną ir vaistais, keliančiais kraujospūdį. Esant masyviems kraujo netekimams, gali būti perpiltas kraujas.

Tam, kad būtų išvengta šoko, reikia vengti širdies ir kraujagyslių ligų. Reikia saugoti savo sveikatą, stengtis nesusižeisti. Jei žmogus žino, jog yra kažkam alergiškas (pvz. bičių įgėlimui), jis turėtų su savimi nešiotis adrenalino švirkštą.