Mokslinių tyrimų duomenimis šeriant kirmėles, peles ir bengališkąsias makakas, kitaip rezus beždžiones, 30‒40 % mažiau kalorijų turinčiu pašaru gerokai prailginama šių gyvūnų gyvenimo trukmė. O iškrovos dienų įvedimas į pelių mitybos režimą gerina jų sveikatą ir ilgina gyvenimą. Nors daug išsamių tyrimų apie iškrovos dienų įtaką žmogaus sveikatai dar nėra atlikta, bet žinių sukaupta išties nemažai.
„Net ir visiškai sveiko žmogaus organizmas gali įvairiai reaguoti į alkį ir sumažėjusį maisto kiekį.“ Iškrovos diena – tai diena be maisto ar tik su nedideliu jo kiekiu. Nuo nevalgymo ar badavimo iškrovos diena skiriasi tuo, jog žmogus tai daryti renkasi sąmoningai, tikėdamasis tam tikrų rezultatų. Iškrovos dienos gali būti laikomasi dėl religinių patirčių, fizinio poilsio, mitybos režimo palaikymo ar kitokių priežasčių. Iškrovos dienos metu gali būti valgomi nekasdieniški produktai, taip pat sportuojama, skaitoma tam tikra literatūra, ilsimasi ar gyvenama įprastą gyvenimą.
Iškrova diena neturi konkrečių ištakų ‒ nėra vieno žmogaus ar žmonių grupės, kurie būtų sugalvoję iškrovos dieną. Ji taikoma įvairiose kultūrose ir socialinėse grupėse.
Trys iškrovos dienos pliusai
- Valios ugdymas ir emocijų nuraminimas. Didžiausia iškrovos dienos nauda ne fizinė, bet dvasinė. Viena diena be valgio sveikam žmogui nesudaro grėsmės gyvybei ar sveikatai, vis dėlto žmogus turi atsispirti alkiui ir suvaldyti susierzinimą, kylantį dėl nevalgymo. Tai padeda ugdyti valią ir geriau pažinti save. Dėmesio sutelkimas į tai, kaip nepažeisti iškrovos dienos disciplinos, taip pat atitraukia mintis nuo kitų kasdienių rūpesčių.
- Organizmo metabolizmo reguliavimas. Metabolizmas ‒ tai visų organizme vykstančių cheminių procesų visuma. Šiandieninis žmogus ne tik gali valgyti tiek, kiek jam reikia, bet ir tiek, kiek jis nori. Žmogaus protėviams nesisekė, tad jie turėjo laikytis priverstinių iškrovos dienų. Mūsų organizmuose mechanizmai, skirti iškęsti alkį ir badą, vis dar aktyvūs, tad iškrovos diena gali padėti palaikyti metabolizmo pusiausvyrą.
- Virškinimo sistemos poilsis. Po dienų, kai valgoma itin daug ir sočiai, pavyzdžiui, švenčių, iškrovos diena gali būti puikus gydymo būdas, palengvinantis sunkaus virškinimo simptomus.
Tirpalą „gerti būtina ryte, prieš pusryčius, esant tuščiam skrandžiui. Tiems, kurie siekia geriausių rezultatų, jogos mokytojai siūlo atlikti keletą paprastų pratimų…“ Druskos tirpalo receptą ir pratimus rasite čia: |
Trys iškrovos dienos minusai
- Tušti lūkesčiai. Dalis žmonių iškrovos dienas naudoja kaip greitą pakaitalą dietoms. Deja, bet iškrovos dienos metu organizmas nedegina prieš tai suvartotų perteklinių kalorijų. Jis degina kalorijas, skirtas vienos dienos badui, kurios yra sukauptos ne riebaliniame audinyje, bet raumenyse ir kepenyse. Jeigu ne iškrovos dienų metu žmogaus mityba nėra sveika ir sureguliuota, organizmas tik dar labiau išsiderins: ims dar greičiau didėti riebalų atsargos, nes organizmas išsigąs galimų ilgalaikių mitybos apribojimų.
- Distresas. Nevalgymas yra stresas organizmui. Stresas ‒ tai nespecifinė žmogaus organizmo reakcija į pakitusią situaciją. Stresas gali būti teigiamas, vadinamasis eustresas, arba žalingas ‒ distresas. Neteisingai arba ligoto žmogaus atliekama iškrovos diena gali organizmui sukelti distresą. Po iškrovos dienos tokio žmogaus savijauta tik pablogės.
- Virškinimo sistemų ligų paūmėjimas. Kai kurios virškinamojo trakto ligos, kaip kad skrandžio opaligė, gali labai paūmėti mažai valgant ar badaujant. Jeigu žmogaus virškinimo sistema itin jautri, iškrovos diena gali išprovokuoti funkcinį virškinimo sistemos sutrikimą, kai išsiderina skrandžio ir žarnyno veikla, nors šie organai ir yra visiškai sveiki.
Iškrovos dienos planavimas
Apsisprendus laikytis iškrovos dienos režimo pirmiausia reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Jis patars, kaip taisyklingai ir kaip dažnai galite tai daryti.
Sergant kai kuriomis lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, iškrovos dienos gali būti itin pavojingos. Vis dėlto kai kurioms ligoms iškrovos dienos gali turėti teigiamos įtakos. Jei sergate kokia nors rimta liga, jūsų gydymo plane taip pat gali būti numatyta procedūra ar operacija, prieš kurią reikės vieną dieną nevalgyti ar sumažinti maisto kiekį. Drauge su gydytoju galite suplanuoti iškrovos dieną, kad jaustumėtės saugūs ir nežalotumėte organizmo.
Jeigu galite, pačią pirmą iškrovos dieną suplanuokite laisvadieniu ir pasistenkite, kad tą dieną neturėtumėte jokių svarbių darbų. Jeigu gyvenate vienas, susitarkite su artimu žmogumi ar bičiuliu tą dieną praleisti kartu. Jei susitikti su bičiuliu nepavyks, bėgant dienai susiskambinkite su keliais draugais (prieš tai juos informuokite, kad jums reikės palaikymo).
Net ir visiškai sveiko žmogaus organizmas gali įvairiai reaguoti į alkį ir sumažėjusį maisto kiekį. Pavyzdžiui, dėl itin sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje, galite nualpti ir susižeisti. Dėl padidėjusio irzlumo ‒ pasakyti ar padaryti tai, ko nebūtumėte padaręs. Stenkitės, kad ir kitų iškrovos dienų metu visada kas nors apie tai būtų informuotas.
Ir svarbiausia!
Visų iškrovos dienų metu vanduo yra neribojamas. Žmogaus organizmas nėra prisitaikęs išgyventi ilgesnį laiko tarpą be vandens, tad net ir viena diena be skysčių gali stipriai pakenkti jūsų sveikatai.
Taisyklingai ir racionaliai atliekama iškrovos diena gali pagerinti sveikatą ar padėti išvengti ligų, pagerinti emocinę būklę, pagilinti religines patirtis. Tačiau atliekama netaisyklingai ar per dažnai – susargdinti ar net būti pavojinga gyvybei. Nusprendę atlikti iškrovos dieną visuomet pasitarkite su gydytoju ir artimaisiais, nesilaikykite jos skubotai ir saugokite save.
darau iskrovos diena kiekviena savaite ir manau, kad labai sveika.
1. „Mokslinių tyrimų duomenimis” ir nėra nei vienos nuorodos į tuos tyrimus;
2. „Didžiausia iškrovos dienos nauda ne fizinė, bet dvasinė” priverstinis savo organizmo kankinimas nėra valios ugdymas, beje kaip moksliniai tyrimai įrodė, jog iškrovos diena duoda naudos dvasiai?
3. Jeigu asmens mityba yra švari ir protinga, organizmui nereikės laiko išsivalyti.