Ką daryti, jeigu vaikas karščiuoja?

Karščiavimas – viena iš labiausiai tėvelius gąsdinančių vaiko sveikatos būklių. Būtina suprasti, kad didelis kūno temperatūros pakilimas nebūtinai rodo sunkius sveikatos sutrikimus. Karščiavimas dažniausiai netgi naudingas, nes gali padėti kovoti su įvairiomis infekcinėmis ligomis. Vos tik vaikas pradeda karščiuoti, rekomenduojama išlikti ramiems ir neišsigąsti, nes vaikas turi jausti, kad jo tėvai stiprūs ir žino, kaip jam padėti pasijusti geriau. Saugumo jausmas yra labai svarbus norint kuo greičiau pasveikti.

Kas yra karščiavimas?

Paprastai karščiavimu vadinama didesnė nei 38 °C kūno temperatūra. Karščiavimu vaiko organizmas dažniausiai reaguoja į infekciją. Infekcijas gali sukelti virusai arba bakterijos. Išnykus infekcijai karščiavimas paprastai baigiasi ir kūno temperatūra vėl tampa normali.

Ką daryti, jeigu vaikas pradėjo karščiuoti?

Pagrindinė taisyklė – pakankamas skysčių kiekis. Galima duoti vandens, negazuoto mineralinio vandens, arbatos. Reikėtų vengti saldintų gėrimų, pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Jei kūdikis ar vaikas maitinamas krūtimi, jam reikėtų kuo dažniau pasiūlyti žįsti. Pakankamas skysčių kiekis apskaičiuojamas pagal vaiko svorį. Pavyzdžiui, kūdikiams ir vaikams, kurie sveria nuo 3 kilogramų iki 10 kilogramų, kiekvienam kūno kilogramui mažiausiai reikia 100 mililitrų skysčių per parą (taigi kūdikiui, sveriančiam 8 kilogramus, rekomenduojamas mažiausias skysčių kiekis per parą yra 800 mililitrų). Būtina kompensuoti ir prarastus skysčius, tam tinkamas specialus druskinis rehidratacinis tirpalas.  Dėl rekomenduojamo skysčių kiekio  ligos metu verta pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Patariama nuolat stebėti, ar nėra dehidratacijos (pavojingo skysčių kiekio organizme sumažėjimo) požymių, pavyzdžiui, ar vaikas nėra vangus arba, priešingai, dirglus, ar nėra sausa burnos gleivinė ir sumažėjęs šlapinimosi dažnis ir (arba) šalinamo šlapimo kiekis. Vienas iš dehidratacijos požymių yra vėmimas. Gali netgi įdubti akių obuoliai. 

Vaikelis turi ilsėtis. Tam turi būti suteikiamos visos sąlygos ir užtikrinama rami aplinka. Mažylis turi miegoti tiek, kiek jam reikia, tačiau būtina nuolat stebėti jo savijautą.

Kompresai su alkoholiu nerekomenduojami. Odos drėkinimas vandeniu suvilgytais audiniais arba kempinėmis turėtų būti rekomenduoti tik vaiką prižiūrinčio gydytojo ir gali būti naudojami praėjus bent pusvalandžiui nuo vaistinių preparatų, skirtų karščiavimui mažinti, pavartojimo.

Rekomenduojama vis įsitikinti, ar neblogėja mažylio būklė, ar neatsiranda bėrimų. Stebėti vaiką reikia visą parą, net ir jam miegant. Karščiavimą vaistais patariama mažinti, jei kūno temperatūra didesnė nei 38,5 °C arba vaikelio savijauta pablogėja ir tai jam kelia diskomfortą.

Kaip vartojami vaistiniai preparatai nuo karščiavimo?

Vaikų karščiavimui mažinti rekomenduojami du vaistiniai preparatai – ibuprofenas ir paracetamolis. Jei vienas iš jų nėra pakankamai veiksmingas, galima juos vartoti pakaitomis, tačiau tarp dozių suvartojimo turi praeiti bent 6 valandos arba tiek laiko, kiek rekomendavo gydytojas. Jokiais būdais negalima šių vaistinių medžiagų vartoti vienu metu. Reikalinga dozė apskaičiuojama pagal vaiko svorį, į pagalbą pasitelkiant pakuotės lapelį. Šią dozę gali nurodyti ir gydytojas. Veiksminga ibuprofeno dozė 1 kilogramui vaiko kūno svorio yra apie 10 miligramų, o paracetamolio – apie 15 miligramų (tai bendrosios rekomendacijos). Paracetamolis tinkamas nuo gimimo, ibuprofenas paprastai rekomenduojamas vėliau (maždaug nuo 3 mėnesių amžiaus). Dėl bet kurio vaistinio preparato vartojimo privaloma pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, ypač jei karščiuoja kūdikis.

Kada nebegalima delsti ir būtina kreiptis į gydytojus?

Jeigu vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių, pavyzdžiui, vangumas arba dirglumas, išsausėja lūpos arba burnos gleivinė, įdumba akys, prasideda vėmimas, tuomet delsti tikrai negalima. Ypatingai pavojingi traukuliai ir bėrimai, kurie priglaudus skaidrią stiklinę neišblykšta. Į gydymo įstaigą kreiptis būtina, jeigu vaiko temperatūra itin aukšta (virš 40 °C) arba nuolat blogėja mažylio būklė, o vaistiniai preparatai nuo karščiavimo nėra pakankamai veiksmingi ir nesumažina kūno temperatūros. Apžiūra rekomenduojama visada, jei karščiuoja kūdikis arba jei vaikas karščiuoja ilgiau nei tris dienas ir (arba) mažylis serga lėtinėmis ligomis. Kilus bet kokioms abejonėms dėl vaikelio sveikatos būklės į gydymo įstaigą kreiptis verta visada – kartais pakanka ir skambučio gydytojui. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Plaučių uždegimas daugeliui asocijuojasi su rūkymu, stipriu peršalimu ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Bet ar tikrai tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys plaučių uždegimą? Šiandien – tikrai ne. Bėgant metams tobulėja ne tik žmonės, bet ir ligas sukeliantys mikroorganizmai... Plačiau: 3 paprasti būdai, kaip atpažinti atipinį plaučių uždegimą