Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Islandinė kerpena (lotyniškai Cetraria islandica) – tai parmelinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis augalas. Kerpenos yra nedidukės, 5-15 centimetrų aukščio. Islandinės kerpenos auga tarp grybų ir dumblių. Šakotas augalas prie žemės prisitvirtina išaugomis. Islandinė kerpena primena gniužulą, kuris sudarytas iš žalios spalvos, maždaug 10 centimetrų ilgio skiaučių, dantytais krašteliais. Skiaučių viršutinė pusė žalia, o apatinė – pilka su baltomis dėmelėmis. Skiaučių galuose bręsta lęšiuko formos, rudos spalvos vaisiakūniai, o juose formuojasi aukšliai, kuriuose vystosi sporos.
Lietuvoje islandinė kerpena auga natūraliai. Dažniau aptinkama pietryčių Lietuvoje. Ji mėgsta sausas vietas, todėl randama pušynuose ir durpynuose. Šį augalą rinkti ar juo prekiauti yra draudžiama.
Veikliosios islandinės kerpenos medžiagos: folio rūgštis, karotinas, cianokobalaminas, polisacharidai, kerpių rūgštys (paralichesterinas, usninas, cetraras , protocetraras, protolichesterinas, fumaroprotocetraras), riebalai, baltymai, pigmentai, įvairios mineralinės medžiagos (geležis, kobaltas, varis, manganas, nikelis, chromas, jodas), eteriniai aliejai, vaškai, dervos, B grupės vitaminai.
Gydomosiomis savybėmis garsėjanti islandinė kerpena plačiai naudojama liaudies medicinoje. Dėl jos sudėtyje esančių antibiotinių medžiagų – kerpinių rūgščių – ir uždegimą slopinamojo poveikio šis augalas tinkamas pūliuojančioms žaizdoms ir kvėpavimo takų ligoms gydyti. Kerpena tinka tuberkuliozei gydyti (slopina tuberkuliozės mikrobakterijų augimą), skatina tulžies išskyrimą, gydo viduriavimą ir chronišką vidurių užkietėjimą (reguliuoja virškinimą).
Islandinės kerpenos nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims.
Lithuanian