Grupė:
Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Trikertė žvaginė (lotyniškai Capsella bursa-pastoris) – tai bastutinių šeimai priklausantis, vienerius arba dvejus metus gyvuojantis, iki 60 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Žvaginė turi vertikalų, negausiai šakotą stiebą. Pamatiniai augalo lapai žali, jų forma gali būti įvairi (pailga, ovali, linijiška, kastuvo pavidalo), krašteliai taip pat (priklausomai nuo metų laiko) – aštriai dantyti, lygūs arba plunksniškai karpyti. Lapai, augantys ant stiebo, pailgi, maži, be kotelių. Žvaginės žiedai balti, su keturiais vainiklapiais, nedidukai, susitelkę į kekes, sudarančias žiedynus. Augalas subrandina daug sėklų. Žydi balandžio–spalio mėnesiais. Trikertė žvarginė paplitusi visoje Lietuvoje ir yra dažna, nereikli dirvožemiui, gali augti ir labai nederlingame, todėl kaip piktžolė aptinkama pakelėse, daržuose, soduose, panamėse, pamiškėse, dykvietėse, laukuose. Veikliosios trikertės žvaginės medžiagos: organinės rūgštys, K ir C vitaminai, histaminas, flavonoidai (kvercetinas), saponinai, rauginės medžiagos, glikozidas diosminas, kalio druskos, cholinas, acetilcholinas, tiaminas, mineralinės medžiagos (fosforas, kalis, kalcis), beta karotenas. Gydomosiomis savybėmis pasižymintis augalas yra naudojamas liaudies medicinoje. Tinkamas turintiems virškinamojo trakto sutrikimų (augalas skatina burnos, skrandžio liaukų sekreciją, sukelia apetitą, aktyvina virškinimo procesus). Žvaginė taip pat pasižymi kraujagysles sutraukiančiu poveikiu, todėl yra tinkama įvairiems kraujavimams stabdyti (skrandžio, gimdos, plaučių), arteriniam kraujo spaudimui mažinti. Išoriškai naudojamas augalas gydo sumušimus, žaizdas, nudegimus. Trikertės žvaginės preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, asmenims, kurių kraujo krešumas padidėjęs ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, taip pat sergantiems šlapimo pūslės uždegimu. |